Vėl atsidūriau lingvistinėje aklavietėje. Ir kaip taisyklingai įvardinti šį patiekalą? Kremas? Kiaušinienė? Pasirinkau flanas, nors nesu tikras ar toks žodis yra lietuvių kalboje. Kažkada gaminau saldų flaną. Šį kartą, Jūsų dėmesiui, flanas, atsiduodantis kilniaisiais pelėsiais.
Reikės:
- gabalo šviežio arba šaldyto moliūgo;
- stiklinės grietinėlės;
- 1-5 kiaušinių (radau tik vieną, bet kuo daugiau – tuo skaniau, galima naudoti vien tik trynius);
- gabalas prašmatnios gogoncolos sūrio.
Grietinėlę, kiaušinius ir moliūgo kubelius su trupučiu druskos metam į trintuvę.
Homogenizuojam. Nesmarkiai taip, kad būtų vienalytė masė, bet su savo tekstūra. Užkaičiame orkaitę iki kokių 160ﹾC. Moliūgo masę išpilstom į formeles, pabarstome grūstais pipirais.
Patrupiname gorgoncolos.
Formeles statome į gilesnę skardą, pripildytą verdančio vandens. Pašaunam į orkaitę.
Kepame maždaug 20 minučių. Flanas bus iškepęs, kai nebekibs ant įsmeigto peilio. Man tai reikėjo šviežios čiabatos ir rizlingo. Deja, čiabatos nesulaukiau, kol iškeps, o rizlingo nebuvo.
Nesitikėjau, kad bus taip skanu.
Lygiagrečiai gaminau desertą iš kaštainių.
Prisipažinsiu – nepavyko. Apgailėtinai atrodo ir apgailėtino skonio. Na, gal kiek gelbėjo plakta grietinėlė.
Skanaus.
Man dar kilo klausimas, šiaip, retorinis: ar atsirastų norinčių pietauti pas mane?
Filed under: Itališkai | Tagged: flanas, gorgonzola, grietinėlė, kaštainiai, kiaušinis, moliūgas, sūris |
Ne tik pietauti, o ir priešpietauti bei pavakariauti:)
Deja, 100 km. – daugiau nei Lamanšo plotis:)
Bet viskas taip skaniai atrodo…