Kijevo kotletas – didžiausia kulinarinė nesėkmė

Laba diena. Esu piktas, pavargęs ir nusivylęs. Anądien pasvajojau apie Kijevo kotletą. Pamaniau, kad nebus sunku pasigaminti. Suglumino ingredientų kainos. Skaičiuojame:

  • Vištienos krūtinėlės – 20 lt.;
  • kiaušinis – 0,40 lt.;
  • sviestas – 2 lt.;
  • česnako skiltelė – 0,20 lt.;
  • gelsvė (galima bet kokias žoleles) – ačiū Gurgenovaitei, būsimai kartografijos deivei;
  • keletas šaukštų miltų ir keletas šaukštų džiūvėsėlių – tarkim 0,20 lt.;
  • butelis aliejaus gruzdinimui – 8 lt.;
  • druska – 0,10 lt.;
  • garnyras (bulvės, kopūstai, žirneliai, morkos) – 5 lt.;
  • elektros energija – 0,40 lt?
  • darbas – neįkainojama.

36 lt. už produktus patiekalui keturiems žmonėms gal daugoka? Gerai, trauktis nėra kur. Pradžioje reikia paruošti sviestą. Aš sušildžiau jį iki kambario temperatūros ir sumaišiau su druska, gelsve ir trintu česnaku.

Suformavau tokius, emmmm, keistos formos cilindriukus,

kuriuos paslėpiau šaldiklyje, kol bus ruošiama vištienos filė.

Kaip jau pastebėjote, vištienos filė yra dviejų tipų. Viena didesnė ir stangresnė, antroji, mažesnė, minkštesnė, vadinamoji vidinė. Tad, pasirūpinkime, kad Kijevo kotletui turėtume abi. Jas galima nusipikrti atskirai arba kartu. Šiuo atveju reikia atsargiai atskirti vieną nuo kitos. Visus filė gabalėlius reikia sumušti su plaktuku iki plono blyno. Mušti reikia atsargiai, nepersistengti, antraip filė sužalosime ir sviestas, kurį reikia padėti ant pasūdytos didžiosios išmuštos filė

ir užkloti pasūdyta mažąja, gali išbėgti. Kita vertus, jei išmušim per silpnai, galabas bus storas ir sukniai seksis susukti kotletą

Kaip matote, nelengva užduotis. O ir mano kotletas abejotinos estetinės vertės. Tačiau aš nenukabinu nosies. Dabar reikia išplakti kiaušinį, jame apvolioti kotletą, tada kotletą apvolioti miltuose, tada dar kartą kiaušinio plakinyje, tada džiūvėsiuose… Ar aišku?

Dabar artėja pati nemaloniausia Kijevo kotleto ruošimo dalis. Įjungiame orkaitę iki 220ﹾC temperatūros, o dideliame puode, o kas turi – gruzdintuvėje įkaitiname litrą aliejaus, kad tas užvirtų. Aliejuje verdame kotletus daugiausiai penkias minutes, bet pakaks ir poros. Jei sviestas prasimuš pro vištienos kiautą – chana, užputos ir bandys išlipti iš puodo.

Apgruzdintus kotletus išimame iš aliejaus, kuriame, beje, dar galima gruzdinti bulvytes, ir pašauname į orkaitę penkiolikai dvidešimčiai minučių. Galų gale, po kančių ir vargų, turime abejotinos kulinarinės, maistinės ir higieninės vertės patiekalą.

Skanaus, kam patinka. Bet aš pažadėjau sau dagiau tokio šlamšto nebegaminti. Na, patys pamąstykite, kam mums toks brangus, nesveikas, riebus, sudėtingas patiekalas, kai mano tinklaraštyje beveik pusantro šimto kitų puikių patiekalų receptų? Pažiūrėkite iš arčiau

Aa? Nu gal ir nieko, kai prapjauni tą kevalą ir išbėga česnako aromato įsigėręs sviestas, o degančių riebalų kvapą bute pamažu permuša gelsvė.

Ir kad jau čia toks feilas, tai reklama:

Pirkčiau naują arba geros kokybės padėvėtą dviračio priekabą vaikams vežioti. Kas nežino kas tai

7 atsakymai

  1. “o degančių riebalų kvapą bute pamažu permuša gelsvė“ – daugiau mažiau galiu įsivaizduoti. Užuojauta dėl vargo, kurio neatpirko tas padaras lėkštėj. Bet gal bent jau šeima liko patenkinta? Nes vaizdas lėkštėje – gi visai neblogas 🙂

    Kas dėl Kijevo kotleto, tai bičiulis vienas kažkada domėjosi jo gamyba ir atsiradimu. Tuomet jis įskaitė kažkur, kad Kijevo kotletas buvo gaminamas iš vištos šlaunelės, nuo kurios atsargiai nuimama mėsa, išmušama, tada į vidų dedamas sviestas ir prieš tai ten buvęs kaulas. Na, o toliau – daugiau mažiau taip pat, kaip pats rašai. Prisipažinsiu, kad pati niekada nebandžiau gaminti nei iš krūtinėlės, nei iš šlaunelės, nes bijau, kad gali gautis nenumatytų gabaritų ir nesuvaldyto skrudumo patiekalas 🙂 Bet kuriuo atveju – sveikinu su pavykusiu eksperimentu!

  2. Mielas Igeli, Kijevo kotletas – iš tiesų nėra pigus patiekalas, tačiau paruoštas su keletu gudrybių nėra toks jau labai ir įmantrus.
    Iš vienos vištos krūtinės per daug nesip..ant, galima paruošt penkis šešis kotletus. Nereikia išsidirbinėt, ir gaunasi ne tokie griozdiški kotletai. Mažesnius ir iškepti nedidideliame aliejaus kiekyje nėra sudėtinga.
    O nuo įdaro išbėgimo apsaugo labai paprasta operacija. Tereikia apipaniruotus kotletus palaikyti kurį laiką, kad šioji išbrinktų, o ne pulti kaip mat mest į verdančius riebalus. Ypačiai gerai gaunas pasiruošt tokiai vakarienei prieš keletą valandų, kuo ilgiau – tuo geriau. Aišku, neperegybat. Po savaitės – įdaras gal ir nebebėgs, bet ir kotletas jau bus nevalgomas 😉

  3. Ačiū už konstruktyvius patarimus. Tačiau mano nuomonės apie Kijevo kotletus jie nepakeis – daugiau šio patiekalo negaminsiu. Jadas tai.

  4. irgi kazkada gaminau ir likau su tokiais paciais ispudziais, nors viskas pavyko puikiai, bet ar tai skanu 🙂 Beje, jusu mesa per mazai ismusta mano akimis, pirmieji ir mano tokie buvo, bijojau, kad sutruks, bet paskui is to file kiekio kur dariau 2 kotletus, pagaminau 4 ir sie buvo plonesni, su didesne skyle vidury ir tuo mums labiau patiko, sviestas neisbego ir net nemegino.

  5. Pažiūrėjęs į ingredientų vaizdą, nusprenžiau, kad kepta vištos krūtinėlė yra tikrai skaniau nei kijevo kotletas 😉

  6. Blemba kokia nostalgija turiu kijevo kotletams, gal ir man reikės pabandyti. Tikiuosi nesudegsiu kaip tu 😀

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: