Karpis drebučiuose ir kiti žiemos užkandžiai

Artėja Kūčios, Adventas įsibėgėjo, todėl, nieko nelaukdamas, pakišu Jums kiaulės karpio receptą, būdingą Rytų Europai, ypač Lenkijai. Regis, ir mums neturėtų būti labai svetimas.

Karpį derėtų pasigauti pačiam, bent jau Maximos akvariume. Kalbama, kad karpiai gajūs, todėl tiems, kam skauda širdį matant žuvelės kančias, rekomenduoju paslėpti jį toliau nuo akių į šaldiklį ar balkoną pusvalandžiui – bent oriai ir be kančių užsilenks. Be paties karpio dar prireiks:

  • morkų;
  • pastanokų/ petražolių šaknies/ saliero pasirinktinai;
  • svogūnėlių;
  • lauro lapų, pipirų žirnių, druskos;
  • pusbutelio nebrangaus balto sauso vyno.

DSCF4908

Karpis, be abejo, skutamas, darinėjamas, nužiauninamas, nuplaunamas, kapojamas porcijiniais gabalais skersai stuburo. Daržovės kapojamos kaip kam patinka. Viskas dedama į skardą, pabarstoma prieskoniais bei druska, apipilama nurodytu kiekiu vyno ir panašiu kiekiu vandens (kad karpio gabaliukai būtų apsemti iki pusės) ir pašaunama į orkaitę, įkaitintą iki kokių 170ᵒC kokiai valandai ar pusantros.

DSCF4909

Pusiaukelėje galima apversti karpio gabalėlius, bet nebūtina. Aš manau, geriau nesukti sau galvos ir ramiai pabaigti likusį nuo gaminimo rašaliuką. O kai viskas pasibaigs, turime nerealaus aromato patiekalą.

DSCF4911

Taip, atrodo ne kaip, tačiau taip juk ir patiekiamas karpis kur nors Katovicuose ar Poznanėje. Skanus ir karštas, bet geriau palaukti, kol skystimėlis sustings į drebučius. O tada… su krienais arba citrina…

DSCF4912

Nenuodėmė atsidaryti ir kitą butelį šardono.

O kad jau užvedžiau temą apie Kūčių valgius, rekomenduoju susipažinti su mano silkės receptu. Paprastai perku silpnai sūdytą silkę, tačiau šįkart pasisekė turguje rasti silpnai sūdytą skumbrę. Skonis geresnis, tačiau technologija ta pati: išpjaunu filė, nulupu odą, išrenku kaulus bei ašakas (be fanatizmo, jos beveik susifermentavusios), kąsnio dydžio gabalėlius dedu į indą, ten pat keliauja 2-3 pusžiedžiais pjaustyti svogūnai, užpilama visa tai pusės citrinos sultimis, šlakeliu nerafinuoto saulėgrąžų aliejaus bei stikline šalto virinto vandens. Geriausia palaikyti marinate parą, kad druska išsiplautų. O tada – su apkeptomis virtomis bulvėmis ir grietine.

DSCF4956

Tiems, kas nepasninkauja – troškinti rauginti kopūstai su vytintomis kiaulienos dešrelėmis, virtomis bulvėmis ir, žinoma, apyjauniu rizlingu. Taip valgo Elzaso ūkininkai, jei jų dar liko šiais laikais. Oi, pas mane gevurctramineris, kiek per saldus prie šio patiekalo, bet nemuškite dėl to.

DSCF4951

Skanaus, mano vargstantys pasninkautojai. Kitą kartą šis bei tas nuodėmingesnio.

Reklama

4 atsakymai

  1. hm, kiek žinau, šiais laikais gyvo karpio atiduot jau nebegali, o privalo humaniškai (plaktuku ir peiliu arba elektra) pribaigti kur nors atokiau nuo pirkėjo akių. Arba bent jau jei ir neprivalo šiaip sau, tai pirkėjui paprašius – tikrai. Taip kad galima šaldiklyje ir nemarinti.
    Tiesa, jautrias širdeles reiktų perspėti ir kad karpis net be galvos linkęs trūkčioti, kartą tokia skerdena pašoko per pusmetrį į orą man kaip tik einant palei žuvies vitriną 🙂

  2. atėjau čia, nes galvojau – nu kur ne kur, bet pas Igelį tikrai rasiu lenkiškų flekių receptą aiškiai ir be nereikalingų nukrypimų. ir va, nusivylimas. teks eksperimentuot pačiai.

    • Atleisk, Asta, kad nuvyliau. Man tipo gėda. Aš dar niekada gyvenime nevalgiau fliakų: kiek kartų bebuvau Lenkijoje, tiek atsirasdavo aplinkybių, kad negaudavau jų. Ir didelė gėda vietiniams tuteišams, nes kiek klausinėjau, niekas nemoka ir nedaro. Visi akis išversdavo: “flakow? Čiaaaavo, blia?“. Kitas niuansas, kodėl negaminau dar – nei turguj (ten net pasijuokė iš manęs, mol, skrandžius tik šunims perka), nei parduotuvėj nemačiau sutvarkytų skrandžių. Tik nevalyti, o aš – sušiktas estetas, tikrai nevargsiu su plovimu.
      Tad, miela Asta, jei pavyko rasti sutvarkytų skrandžių, labai prašau informuoti kur. Ačiū

  3. švarių, apvirtų, normalių skrandžių radau pačioj Lenkijoj 🙂 jie dar ir supjaustyti šmoteliais (bet aš persipjausčiau smulkėliau). kainuoja visišką mizerį, net nepamenu kiek, bet tai vienas iš tų labai labai pigių skanių reikaliukų. jei kartais keliai susikirstų kur nors kada nors, galėčiau ir pačiam tų baltų gauruotų prigriebti, dažnai anapus sienos tenka pabūti. nors ir šiaip, kiek iki tos Lenkijos, sėdi ir nespėji apsidairyt, kaip vėl beveik litinės kainos 🙂
    fliakių nereikia ieškoti miesto restoranuose, lengviausia jų rasti “restauracijose“ tarp miestų – pakelės užeigose 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: