Pagerinti rusiški blynai – dangiškoji mana

Lietuvoje gal ir nepastebėjome, tačiau mūsų kaimynai rytinėje pusėje nelabai seniai atšventė Масленицą. Tobiš, Užgavėnės buvo. Ir ta proga, kepsime blynus – nesvarbu, kad už lango Velykos.

Rusų babytės receptui įgyvendinti reikės:

• 200-400 g miltų;
• 0.5 l pieno (labas, Karbauski);
• 2 kiaušinių;
• 3-4 šaukštų manų kruopų;
• saulėgrąžų aliejaus;
• padažui: cukraus, vandens, šaukšto sviesto.

Užvirinam pieną ir į jį silpna srovele, nuolat maišydami, beriame manus. Tą skystą košelę uždengiame ir paliekame, kol atvės. Virti tikrai nereikia. O tuo tarpu kiaušinius išplakame su puse stiklinės vandens. Aha, nesuklydote.

 

Į plakinį įmaišome atvėsusią manų košę ir, po truputį įmaišome miltus. Nežinau tikslaus kiekio: dedame iš akies, kol tešla bus tinkama lietiniams lieti. Dar įmaišome keletą šaukštų aromatingo saulėgrąžų aliejaus.

 

Ką gi, liejame blynus įkaitintoje keptuvėje, o kol jie kepa, nedideliame puode ištirpiname sviestą, dedame cukraus, įpilame 50 ml vandens.

 

Lietiniai išties gaunasi šilkiniai.

 

Kol prikepame jų visą rietuvę, ant lėtos ugnies verdame sirupą, į kurį prieš pabaigą išmelžiame pusę laimo ar citrinos.

 

Iškeptus lietinius apipilame sutirštėjusiu sirupu.

 

Išsidirbinėjimo viršūnė būtų apipilti visa tai šlakeliu konjako ir padegti, bet aš tiek neuždirbu.

Taip, tai vienas iš nedaugelio variantų labai turtingos rusų blynų receptūros, kurią, net ir labai stengdamasis, aš vargu ar kada apžvelgsiu. Skanaus. Pavasaris jau atėjo pas Jus?

Viščiukas su kuskusu

Tik po daugelio metų, kiek rašau šitą tinklaraštį, pastebėjau, jog neturiu nei vieno recepto iš Afrikos. Bijau net pagalvot, kas manęs laukia, jei čia apsilankys Nobelio Taikos premijos laureato iš Kenijos Indonezijos Havajų Baltųjų Rūmų fanai. Gal tai ir ne tos, juodosios Afrikos receptas, bet Magribas, kad ir Šiaurės, bet Afrika.

Prieš pradėdami ruošti patiekalą, nusiperkame viščiuką (galima ir vištą, bet viščiukas geriau) ir iš vakaro įtriname jį druskos, alyvuogių aliejaus, citrinos sulčių, visokių bazilikų ir mėtų, pipirų mišiniu, prismaigstome po oda česnako skiltelių ir paliekame šaldytuve. Dar mums reikės:

• 200 g kuskuso;
• džiovintų vaisių: figų, datulių, abrikosų, razinų ir t.t. ir pan.;
• prieskonių: cinamono žievės atplaišos, kardamono 2 dėžučių, nemaltos kalendros sėklų (gerai ir čiliakas ten būtų);
• citrinos (kai laimai Maximoje kainuoja tiek, kiek citrinos, nuodėmė jų nepirkti);
• aš, žinoma, šiuo metų laiku neradau, bet labai gerai būtų šviežių metų ir bazilikų.

Įkaitiname orkaitę iki 200ᵒC, o kol kaista, užpilame kuskusą puse stiklinės drungno vandens, keletu šaukštų alyvuogių aliejaus, beriame žiupsnį druskos, nuplikytus vaisius, kapotas mėtas ir bazilikus, prieskonius, citrinos skilteles, viską išmaišome

ir kišame viščiukui išangėn. C’est la vie, norint skaniai pavalgyti tenka ir ne itin švariais darbais užsiimti.

 

Toliau einame paprastesniuoju keliu: užuot reguliavę kas pora minučių kepimo temperatūrą ir sekę, kad viščiukas neimtų svilti, viduje išlikdamas žalias, tiesiog pasinaudojame technikos stebuklu – kepimo rankove.

 

Per 40 minučių 800 g viščiuko mėsa kris nuo kaulų, o odelė bus gardžiai apskrudusi.

 

O štai dabar alkoholis prie šio patiekalo netiks. Tik saldi stipri mėtų arbata. Skanaus.

 

Kuskusas Šiaurės Afrikai – tai kaip mums juoda duona, airiams ir baltarusiams – bulvės, italams – makaronai, kinams – ryžiai, amerikonams – kukurūzai, rusams – degtinė.

PS: bijau, kad žmonės, gyvenantys pagal paniatkes, tokia kulinarija neužsiima. Tikiuosi, kad Jūs neturite prietarų ir tabu. Pavasario Jums.

Bulvių plokštainio metamorfozė

Tuoj mane imsite badyti pirštais, esą, dar vienas atsirado, mokys kitus kaip kepti bulvių plokštainį. Bet leiskite pateikti Jums stebuklingo bulvių plokštainio receptą, plokštainio, virsiančio tikru kugeliu. Ko gero, nedaug kas žino esminį skirtumą tarp lietuviško bulvių plokštainio, patiekiamo su spirgais ir grietine, bei košerinio litvakų kugelio.

Mažam stebuklui mums reikės:

• apie 1 kg bulvių;
• 2 svogūnų;
• 2 kiaušinių;
• 0.5 l pieno;
• 50 g sviesto;
• prieskonių: lauro lapų, kalendros, kadagio uogų, druskos.

Kad stebuklas įvyktų, viską darome rankomis, t.y. be jokių tarkavimo mašinų tarkuojame bulves.

Sakysite, mazochistinė masturbacija? Be abejo, tik nepamirštam iškart sutarkuoti ir svogūnų, antraip tarkiai pajuoduos. Tuomet įmušame kiaušinius, beriame prieskonius, druską, įpjaustome sviestą.

Sviestas reikalingas, kad iškeptas plokštainis nebūtų sausas, nes jokių kitų riebalų ar, juo labiau, kiaulienos nenaudosime. Išplaktus tarkius užpilame puslitriu verdančio pieno, o mišinį perpilame į formą.

Pašauname į iki 200ᵒC įkaitintą orkaitę ir kepame apie 40 minučių. Patikrinti ar plokštainis jau iškepęs galime įsmeigę medinį pagaliuką: jei ištraukus, ant jo neprikibo tarkių – viskas, traukiame iš orkaitės. Oi, mano plokštainis virto kugeliu!

Va ir išaiškėjo, kad plokštainis plokščias, o kugelis – apvalus. Valgomas jis su grietine, pasibarsčius pipirais. Ir, aišku, alus netrukdo. Arba su obuoliene.

Skanaus, ir atsiribokime nuo teorijos, kad Žemė plokščia. Jau seniai įrodyta, kad ji netaisyklingos formos geoidas (skamba žydiškai, ar ne?)

Traškūs vištos papai ir sparnai

Be jokios preliudijos ir įžangos. Perkame:

• vištos biustą;
• vištos sparnų kilogramą
• sojų padažo keletą šaukštų;
• šaukštą krakmolo;
• žalią čili;
• keletą šaukštų aliejaus;
• ilgųjų pipirų
• čili miltelių;
• kmynų
• citrinos sulčių.

Vištos sparnus nuploviau ir palikau marinuotis minimum 6 val. su sojos padažu, citrinos sultimis, šaukštu aliejaus ir kmynais. Vištos biustą apipjausčiau, filė sukapojau kvadratėliais 2*2*2 cm ar panašiai, iš kilio ir petražolės šaknies išviriau kuklų sultinį. Filė gabalėlius užpyliau sojos padažu, pabarsčiau krakmolu ir ilgaisiais pipirais; išmaišiau ir palikau 20 minučių. Kas tie ilgieji pipirai?

Ne, tai ne žirginėliai ir ne kirmėlės. O vištiena marinuojasi.

Tada maksimaliai įkaitinau keptuvėje keletą šaukštų kukurūzų aliejaus ir dėjau vištieną po gabaliuką, kad nesuliptų, intensyviai maišiau, kepiau 3-4 minutes keliomis partijomis, prieš išimant iš keptuvės, pridėjau kapoto čili pipiro (galima pridėti ir išėmus iš keptuvės). Išimti geriau ant popieriniu rankšluosčiu užklotos lėkštės, kad aliejus susigertų.

Vualia, gabalėliai iš išorės traškūs, viduje sultingi, bo tokio metodo esmė, kad mėsos syvai ir prieskoniai užrakinami po traškia luobele. Skanaus. Su alum, jei ką.

Bet mano žvėriško apetito tai nenumaldė. Todėl užsiėmiau sparnais.

Kepami jie 180ᵒ-200ᵒC orkaitėje po folija 20 minučių ir dar 15 minučių nuėmus foliją.

Kalbant apie mėsą, va ką apie ją mano vegetarai:

 

 

Šikelgrūberis nerekomenduoja nei vištienos, juoba, kad ji truputį apdegusi, nei alaus, bo anas buvo vegetaras ir abstinentas. Bet mes juk ne šikelgrūberiai,ar ne?

Nusivylusio namų šeimininko vakarienė

Atsidarau šaldytuvą – tuščia. Spintelę su saldumynais – nieko nėra. Valgyti norisi. Greitai ir be vargo. Pasakysite, kad visada taip? Nu ne, kartais  norisi glamūro, norisi kruštis prie puodų valandų valandas, kurti, atrasti, perspjauti mEtrus. Bet tik ne šiandien. Norisi tik pasidaryti saldaus Earl Gėjaus be pieno ir, susisukus į pledą stebėti rungtynes Bayern – Arsenal. Sergu už Arsenijų Vengerą. Neišėjo į Ketvirtfinalį, svolačius. Reikia pavalgyti. Susirandu:

• stiklinę žalių lęšių;
• gabalą geros rūkytos šoninės;
• svogūną;
• nepiktą čiliaką;
• morką;
• bulvę;
• kelias skilteles česnako;

• prieskonių: ciberžolės, maltos kalnedros, kumino.

Svogūnus ir šoninę apkepinu ant silpnos ugnies be fanatizmo, pridedu supjaustytą čili ir kuminą.

dar truputį pakepu, dedu supjaustytą morką bei bulvę, dar truputį apkepinu, beriu perplautus lęšius, pabarstau ciberžole ir kalendra.

Išmaišau, pilu verdančio vandens, kad košę iki pusės apsemtų, sumažinu ugnį iki minimumo, uždengiu ir palieku 30 minučių.

Jei reikia – pasūdau, dedu į dubenėlį, pasibarstau žalumynais, jei turiu, pašlakstau citrinos sultimis. Atsigaunu. Skanaus.

Labai skanu su jogurtu arba grietine. Trumparegiai irgi nusipelno:

Skanaus. Užgeriame juodąja arbata su bergamote.

 

 

Avienos troškinys be išsidirbinėjimų

Offtopas: rytais dažnai valgau avižinę košę: greitai paruošiama, sveika, skanu ir pigu. Iki šiol, nesusimąstydamas pirkdavau Brüggen arba Axa avižas vien dėl to, kad jos pigiausios. Ir štai, dabar susigundžiau lietuviška šiek tiek brangesne, bet akcijine Galintos koše. Nu ir ką, nuo šiol visiems viešai ir privačiai skelbsiu, kad niekas nepirktų šio šlamšto, jei nenori apsinuodyti pelėsiais. Nepirkite Galintos košių – jos supelijusios. Ir kitiems praneškite. Maža to, jų t.y. Galintos galvoms ir galvutėms pofig, ką apie juos mano paprastas pirkėjas, nes kokybės linijos ar kokios panašios tarnybos jie neturi.

O dabar grįžkime prie šios dienos recepto.

Keista, kad mūsuose nemėgstama aviena. Dvigubai keista, kad lietuviai avieną valgė ilgus šimtmečius, o štai XX ir XXI amžių sandūroje aviena lietuviškos virtuvės užribyje. Nors ženklai rodo, kad avelės grįžta ant mūsų stalo, tie mieli švelnūs, švarūs padarėliai, kurių mėsytė, jei yra bent kiek riebalų, turi pikantišką pievų kvapą.

Šiandien Jūsų dėmesiui pristatau, mano galva, tipišką lietuvišką patiekalą, kokį tarp pasninkavimo šveisdavo pasiturintis ūkininkas ties Molėtais ar Luokės apylinkėse, kur žemės ne itin derlingos, užtat kalvotos pievos – idealios avims.

Imam:

• 700 g avienos šonkaulių;
• 3-4 svogūnus;
• 1-2 morkas;
• 1-2 bulves;
• cukiniją;
• 1/4 kopūsto;
• česnaką;
• pomidorą (rūgšties balansui palaikyti);
• džiovintas pasilla čiliakas (čia grynai mano opcija);
• kalendros sėklos, kuminas, druska.

Nuo šonkauliukų nupjaustom lajų, plėves, supjaustome pagal šonkaulius. Gilioje keptuvėje arba puode įkaitiname šaukštą bekvapio aliejaus, kad imtų dūmyti, dedame avelę ir kepame iki gražiai apskrus, pabarstome kalendra bei rupia druska. Išimame.

Visas daržoves supjaustome pailgais šiaudeliais, tik svogūnus – žiedais, pomidorą – smulkiai. Česnaką ir čiliaką paliekame.

Riebaluose, likusiuose po mėsos, apkepiname morkas ir svogūnus, kol truputį suminkštės.

Grąžiname šonkaulius, dedam česnaką ir pipirą, pabarstome kalendra, užpilame kokiu litru verdančio vandens.

Uždengiame ir troškiname pusvalandį arba daugiau ant vidutiniškos ugnies. Pabarstome kuminu. Tada dedame bulves.

Patroškinam 10-15 minučių, dedame cukiniją.

Patroškiname 2 minutes, dedame kopūstą.

Patroškinam 5 minutes. Dedame smulkintą pomidorą. Išjungiam viryklę. Palaukiam dar bent 10 minučių. Dedam į lėkštę, pasibarstome grūstais pipirais ir svaiginamės.

Užgeriu tai škotišku samagonu, bet gerai ir lietuvišku, jei turite. Troškintas česnakas, mmmmmm, akliems.

Skanaus, nešalkite ir valgykite riebiai šiomis dienomis.