Potvynio Dūkštoje laukiu visus metus. O kartais ir daugiau. Ir šiais metais širdis virpėjo iš jaudulio, kai važiavau prie patvinusio upelio. Iš anksto mėgavausi smagiu nusileidimu, sušlapusiu užpakaliu ir daugybe malonių įspūdžių. Bet pavasarinė Dūkšta puikybės neatleidžia. Ji iki šiol mena, kad dar nei karto nebuvau išsimaudęs iš baidarės ir nuolat dėl to postringavau. Šiais metais mano didybė baigėsi po 3 minučių plaukimo, šlapiais drabužiais, užklimpusiu automobiliu, temperatūra ir šiuo paskubomis renderintu vaizdų karpiniu. Beje, kai kam vojažas baigėsi dar liūdniau: 2 prapisti irklai (vienas, blyn, mano!), mano baidarės maišas, žygis pėsčiomis 5 km šlapiais drabužiais, vos išgelbėta baidare, šalto polaidžio vandens gurkšniais, šviesa tunelio gale ir karčiomis ašaromis.
Čia nuo didvyrių:
Filed under: Uncategorized | Tagged: baidarė, Dūkšta, Pieno Lazeriai, potvynis, Voyage |
važiavom sekmadienį po ąžuolyną pasivaikščiot ir gėrėjomės pakeliui, kas per bepročiai baidarėm tokia Dūkšta plauks 😀 o pasirodo 🙂
pasirodo, žiūrim pavėluotą video
Geras vanduo šiais metais…
…buvo
Aha, Dūkšta buvo šiemet nuožmi nepelnytai pasitikintiems, tik ašarų iš to siaubo nebuvo. Plaukite atsargiai, ne taip, kaip kai kas: )
Dar vienas įrodymas, kad plaukimo baidarėmis pramoga galima ne tik sezono metu 🙂