Namuose sėkmingai auginu raugą.
Ir savo akimis įsitikinau, kad tai rimtas įnamis. Juo reikia rūpintis ir jis atsilygins gardžiomis vaišėmis. Jei jį skriausime – jis gali atkeršyti. Jis nereiklus, daug jam nereikia: kartą per dieną pamaitinti ir pagirdyti, duoti tai, ką jis mėgsta, nelaikyti jo ant skersvėjo ir nesikeikti prie jo. Mainais paimame jo dalelę ir išsikepame puikią naminę Palangos duoną, tokią, kokią pirkdavome XX a. 9-ame dešimtmetyje po 18 kap. už kepaliuką duoninėje prie Aušros Vartų: šiltą, kvapnią, su traškiais kraštais ir švelniu ir kiek saldžiarūgščiu minkštimu. Kad pavyktų tokia duona, tiesiog praskieskime gerą stiklinę raugo šiltu vandeniu – irgi kokia stikline, – pridėkime šaukštą kitą cukraus, išmaišykime ir palikime šiltai kokią valandą.
Jei raugas gyvas – šita tešla ims burbuliuoti. Tada dedame į ją keletą stiklinių miltų ir a.š. druskos. Geriausia imti ne pačius balčiausius, tie tinka bandelėms, blynams ir pyragams. Mano kuklia nuomone, Palangos duonai itin tinka Šiaulių malūno miltai. Raugą su miltais išmaišome ir pradedame minkyti. Reikia minkyti intensyviai ir ilgai – apie pusvalandį. Tešla neturi būti labai standi.
Kurį laiką, tešla, ją tempiant trūkinės ir plyš. Bet kuo ilgiau minkysime, tuo labiau miltuose esantis glitimo polimerai išsivynios ir sudarys duonai palankų baltyminį tinklą. Tada tešla jau nebelips prie rankų ir nebeplyš.
Paliekame išminkytą tešlą keletui valandų arba net visą naktį šiltoje vietoje po šlapiu lininiu rankšluosčiu iškilti. Aš paprastai kepu duoną ryte, todėl, vos pabudęs, įjungiu orkaitę, nustatęs 170ºC temperatūrą, formuoju iš tešlos kepaliukus, dedu juos ant popieriumi išklotos skardos ir, kol kaista orkaitė, maždaug dešimčiai minučių uždengiu šiltu drėgnu rankšluosčiu.
Prieš pašaudamas į orkaitę, prie kepaliukų įdedu dubenėlį su verdančiu vandeniu. Kepaliukus patartina aštriu peiliu įpjauti keliose vietose, antraip, kildama tešla gali iš vidaus suplėšyti jau susiformavusią plutą.
Šiai duonai pakanka 30-35 minučių iškepti.
Norint autentiškos Palangos, reikėtų kepti ilgėliau, kad gerai apskrustų pluta, bet man labiau patinka šviesi pluta. Po kepimo būtinai reikia išimti skardą su duona iš orkaitės ir, uždengus drėgnu rankšluosčiu, leisti atvėsti.
Skaniausia ši duona su sviestu, kokybiška šlapianka, agurku, juoda saldžia arbata su citrina.
Aaaaa! Pamiršau kmynus! Keletą šaukštų reikėtų įberti kartu su druska, prieš minkant tešlą.
Dėmesio, anonsas: kaip visi žinote, artėja Užgavėnės. Todėl artimiausi receptai bus blyniniai. Tarp jų bus ir true rusiški blynai su raugu. Mes mylime rusus, juk jie nekalti, kad jų prezikas Putleris kartoja 1938-39 m. scenarijų.
Filed under: Lietuviškai | Tagged: duona, kmynai, miltai, Palanga, raugas |
Labai jau balta jūsų Palanga 🙂
kaip pasigaminti ta rauga?
kreiptis į mane arba miltus sumaišyti su vandeniu ir laukti bent 2 savaites
O kokius miltus naudojate raugui?
Pačius pigiausius – Šiaulių malūno ar kažkaip panašiai. Kai kas mėgsta ruginius ir tvirtina, esą jie geriausi. Bet man patinka tik kvietiniai.