Šitą, kaip ir užtrukau su nauju receptu, ar ką tai. Bet, tikiuosi, manęs niekas nepasigedo. Kita vertus, kai kam, su tobulos formos receptų tinklaraščiu, esu pažadėjęs naminės duonos receptą, todėl trumpam grįžtu į savo tobulo turinio tinklaraštį.
Kaip besiekčiau tobulumo daugelyje veiklų, niekada nepavyksta prie jo priartėti, todėl ir šiuo atveju, tas tobulumas sąlyginis. Kaip bebūtų, duona, iškepta pagal šį paprastą receptą, mano kuklia nuomone, gaunasi beveik tobula: minkšta ir porėta, kvapni ir ilgai nežiedėjanti.
Pagrindinis akcentas – kepame dideliame metaliniame puode su dangčiu. Puodas turi būti karščiui atsparus, geriausia – ketaus. Ir raugas.
Ruošiant tešlą – svarbiausia miltų ir vandens tūrio (ne svorio) proporcijos 2:1. Taigi, geram kepalui duonos imame:
- 1000 ml miltų;
- 500 ml šilto vandens;
- 100 ml raugo;
- 1 a.š. druskos;
- 0.25 a.š. sausų mielių, jei nenaudojame raugo.
Tiesiog supilame visus ingredientus į didelį dubenį, išmaišome, jei netingime – paminkome, bet nebūtinai
ir, uždengę švariu rankšluosčiu, paliekame kildintis 4-6 valandas, o geriau – visą naktį. Iškilusi tešla:
Įkaitiname orkaitę ir puodą su dangčiu joje iki 230ºC. Išimama įkaitusį puodą (atsargiai, nenudekite!) ir dedame į jį tešlą. Jokių riebalų, nieko nereikia.
Uždengiame ir kišame atgal į orkaitę 30 minučių. Po 30 minučių nuimame dangtį
ir kepame dar 15-20 minučių nemažindami karščio.
Duona pati lengvai iškrenta iš apversto puodo. Ją suvyniojame į rankšluostį keletui valandų, kad atvėstų ir baigtų bręsti minkštimas.
Galite pamiršti visus minkymo ir temperatūros kontroliavimo vargus. Beje, į tešlą galima dėti bet kokius pagardus: kmynus, kalendros sėklas arba net iškloti puodą ajeraus. Skanaus
Filed under: Lietuviškai | Tagged: duona, mielės, miltai, raugas |
Parašykite komentarą