Kelionė į JAV. Įvadas

Sveiki. Šį kartą nebus jokių receptų. Ir kitą kartą nebus, ir dar ilgai nebus, nes pasakosiu apie savo kelionę į JAV. Jei pamente iš senesnių mano elgetavimo postų, iš pradžių buvo sumanyta kelionė tik istoriniu Route 66 keliu nuo Čikagos iki Los Andželo. Bet palankiai susiklosčius aplinkybėms, pavyko tą kelionę išplėsti, aplankant visus pagrindinius JAV vakarinės dalies nacionalinius parkus.

Grubiai, visas maršrutas buvo maždaug toks:

https://goo.gl/maps/Pwc45oQAjnz

Detalesnius žemėlapius įkelsiu, kai aprašinėsiu kelionę po dieną.

Pagrindinė kelionės statistika:

Kelionės trukmė: 17 dienų (rugpjūčio 31 – rugsėjo 17)

Aplankytos valstybės: Danija, Suomija, JAV, Jungtinė Karalystė.

Skrydžiai: Kaunas-Kopenhaga (Ryanair), Kopenhaga-Helsinkis (Finnair), Helsinkis-Čikaga (Finnair), Čikaga-Londonas Hytrou (British Airways), Lutonas-Vilnius (Wizzair).

Nuvažiuota automobiliu: 6600 mylių (10600 km) JAV, 100 km Lietuvoje, 100 km JK iš Hytrou į Lutoną.

Aplankyta JAV valstijų – 16: Ilinojus, Misūris, Kanzasas, Oklahoma, Teksasas, Naujoji Meksika, Arizona, Kalifornija, Nevada, Juta, Aidahas, Montana, Vajomingas, Pietų Dakota, Nebraska, Ajova.

Pakeleivių – 1 senstantis prasigėręs fagotas.

Visiems labiausiai rūpimas klausimas – išleista babkių: 1600 eurų. Čia įskaičiuota viskas: lėktuvų bilietai, automobilių nuoma, sveikatos draudimas, kuras, maistas, moteliai, alkoholis, lankytinos vietos, kava, sušikti suvenyrai, arbatpinigiai ir visa kita. Gana biudžetinis variantas, turint noro, galima išleisti žymiai daugiau, galima ir mažiau, bet nežymiai. Beje, gauta parama prieš kelionę – 50 eurų (ačiū, Adomai, bet pinigus aš tau grąžinsiu).

Kelionė buvo suplanuota dviems žmonėms, abu sociopatai (aš ne toks išreikštas). Viskas prasidėjo nuo bilietų paieškų. Bandyti įvairūs variantai: momondo, expedia, skyskanner, freetravel, bet geriausi pasiūlymai būna tiesiai oro kompanijų tinklapiuose, reikia tik patykoti nuolaidų. Mūsų kelionė buvo suplanuota konkrečiomis dienomis, todėl teko ieškoti tinkamo varianto. Optimalus pasirodė skrydis už 300 eurų iš Kopenhagos per Helsinkį į Čikagą su Finnair ir grįžimas iš Čikagos į Londoną su British Airways. Vėliau surasti bilietai iš Kauno į Kopenhagą su Ryanair už 30 eurų ir iš Lutono į Vilnių už 35 eurus su Wizzair. Papildomai reikėjo nuvažiuoti iš Vilniaus į Kauną į naktinį skrydį su City bee (19 eurų) ir transfero su šatlu iš Hytrou Londone į Lutoną už 27 svarus.

Kai bilietai užsakyti, reikėjo užsisakyti ESTA, supaprastintą vizą iš JAV valstybės departamento (ar iš kur ten). Kaina 14 eurų, anketa užpidoma online. Į elektroninį paštą atsiunčia patvirtintimą per keletą dienų. Viskas.

Kelionei JAV buvo iš anksto pradėtas ieškoti automobilis nuomai. Problema ta, kad iš pricipo neturiu kreditinės kortelės, o daugelis nuomos bendrovių nenori nuomoti debetininkams. Ypač didelė problema, jei norim nuomotis per brokerius, pvz. rentalcars. Laimei, didelės nuomos bendrovės nesibodi ir debetinių kortų. Buvau beišsinuomavęs mažą automobilį iš Europcar angliško (co.uk) tinklapio už itin gerą kainą, bet jų tinklapis užlūžo ir labai mane supykdė. Bet štai Avis savo tinklapyje paleido akciją Mustang kabrioletams su visais draudimais už itin malonia kainą – 700 eurų be kreditinės kortos. Vienintelis jų reikalavimas – grįžimo bilietai ir 100 dolerių užstatas, užšaldomas debetinėje kortelėje. Tai buvo tai, ko reikėjo.

Būsto nakvynei nuoma. Motelį pirmai nakvynei teko užsisakyti iš anksto per booking.com, nes pildant ESTA anketą, būtina nurodyti adresą JAV, kur planuojama apsistoti. Čikagoje, ypač prie O’Hare oro uosto, kainos labai didelės, todėl pirmai nakvynei pasirinkau Džolieto miestą, už 70 km nuo oro uosto, važiuojant Route 66. Vėliau nusistatėm schemą, kad nuomotis per booking.com apie 50 procentų pigiau nei tiesiog taip atvažiavus į motelį, todėl atvykę prie motelio, per aplikaciją užsisakydavome kambarį ir eidamome vidun. Vieną kartą užsisakėme iš anksto, bet nespėjome nuvažiuoti iki numatytos vietos, todėl teko apsistoti kitur, bet bookingas po keleto laiškų grąžino pinigus, nors ir neprivalėjo.

Ryšys. Pačią pirmą dieną Džoliete nusipirkau T-mobile sim kortą už 45 USD, skirtą turistams. Su šia kortele galima 21 dieną neribotai skambinti JAV ir Kanadoje, neribotai siųsti sms į bet kurią pasaulio šalį ir neribotai naudotis mobiliu internetu, tiesa, išeikvojus 2 GB, greitis turėtų nuo 4G nukristi iki 128 kbps. Korta tikrai pravertė kasdien naviguojant, užsakinėjant motelius ir bendraujant su Lietuva. Problema tik ta, kad T-mobile gerai veikia tik dideliuose miestuose ir greitkeliuose, o dykumose, mažuose kaimuose ryšys šiaip sau. Pietų Dakotoje neveikė apskritai.

Atsiskaitymas. Turėjau truputį grynųjų, Luminor kortą atsargai, bet pagrindinė priemonė – Revolut. Labai patogu atsiskaitinėti, kol… neprireikia pilti kurą. Visose JAV degalinėse galima susimokėti tiesiog prie šliongo, neinant į vidų, bet visada mano Revolut ir Luminor, ir mano pakeleivio anglišką kortą atmesdavo ir tekdavo kulniuot į degalinės parduotuvę ir prašyti, kad užpiltų darbuotojas. Iš pradžių užsirezervuodavau šiek tiek didesnę sumą, nei telpa į baką, nes man visi degalinių darbuotojai dievagojosi, kad nepanaudotus pinigus grąžins į mano kortą. Deja, po keleto nusuktų dolerių, nusprendžiau piltis šiek tiek mažiau kuro. Grynuosius leidau tik arbatpinigiams.

Kuras. Beveik visos mašinos benzininės. Dyzelis kainuoja labai daug ir jo sunku rasti. Benzino kaina mažėja nuo 3.5 dolerio už galoną (3.78 litro) Čikagoje važiuojant į vakarus iki 2.5 Teksase, o po to palaipsniui auga iki 5 dolerių Los Andžele.

Maistas. Normalus tas maistas. Man labiausiai patiko meksikiečių užkandinėse. Alus – IPA visur gera. Kava – nuolat teko ieškoti Starbucks, nes tai buvo mažiausia blogybė iš visų.

Nacionaliniai parkai. Dauguma jų kainuoja 30-50 USD už automobilį. Bet galima nusipirkti metus galiojančią kortelę už 80 USD, su kuria būsite įleidžiami beveik į visus nacionalinius parkus su automobiliu. Beje, jei kas planuoja kelionę į JAV, galiu atiduoti savo kortelę, nemanau, kad per metus dar važiuosiu ten.

Navigacija. Turėjau telefone offline Google Maps ir Maps me. Pastarieji tikrai labai prasti, sunku ką nors rasti. Googlas offline irgi nelabai veikia. Visa laimė, patogi navigacija buvo integruota nuomotame automobilyje.

Taigi, pirma kelionės diena buvo labai ilga ir varginanti. Turėjau išvažiuoti iš namų apie 4 val ryto, kad spėčiau į 6 val. skrydį iš Kauno į Kopenhagą. Tam pasirinkau City Bee. Gavau padorų hibridą prie pat namų, tik kažkokie šmikiai paliko jį be kuro, todėl dar teko Gariūnuose užsukti į degalinę.

Kopenhagoje buvau 7.00, o 9.00 turėjau skrydį į Helsinkį. Čia sutikau savo nelemtąjį pakeleivį, kuris, kaip vėliau paaškės, gadins man visą kelionę

Dar pora valandų – ir mes lėktuve iš Helsinkio į Čikagą.

Įdomu tai, kad iš Helsinkio išskridę 13 val., Čikagoje buvome 15 val. vietiniu laiku. Saulė tą dieną taip ir nenusileido. Be to, Čikaga mus pasitiko 30 laipsnių karščiu ir 90 procentų drėgme.

Be jokių trikdžių praėjome sienos kontrolę, Avis autobusas nuvežė į automobilių nuomos centrą, kuris šiek tiek atokiau nuo oro uosto. O ten paaiškėjo, kad mūsų nelaukia joks Mustangas, o darbuotoja pasiūlė… gėjišką geltoną VW vabalą. Buvau besutinkąs paimti didelį patogų visureigį be priemokos, bet čia mano pakeleivis išmetė tokį fintą, kokį Kisa Vorobjaninovas išmetė aukcione.

Mergina prie desko pasimetė ir iškvietė menedžerį. Maniau mus tuoj ims mušti arba išvarys. Bet viskas baigėsi laimingai: po valandos laukimo gavome raudoną Mustangą, dar šlapią, matyt ką tik išvalytą po paskutinės nuomos.

Išdidžiai pakeltomis galvomis ir nuleistu stogu, apvažiuodami mokamus kelius, patraukėme į Džolietą. Po valandos jau buvome Motel 6 prie greitkelio. Taip ta be galo ilga diena ėjo į pabaigą. Na, dar įvyko keletas konfliktų ir isterijų iš mano pakeleivio pusės, bet tai buvo menkniekis, palyginti su tuo, kas manęs laukė kitą dieną.

Reklama