Kelionė JAV. 1 diena

Sveiki,

tęsiame pasakojimą apie Igelio kelionę per Jungtines Valstijas.

Turėjau tikslą aplankyti JAV vakaruose esančius nacionalinius parkus, o mano bendrakeleivis – pravažiuoti Route 66. Teko daryti kažkokį kompromisą. Rytinė Route 66 dalis, einanti per žemės ūkio naudmenas, man didelio susidomėjimo nekėlė, todėl užsibrėžiau tikslą pirmomis dienomis nuvažiuoti kuo toliau į vakarus, aplenkiant didmiesčius.

Rugsėjo 1 d. labai anksti iškeliavome iš Džolieto.

Gerą pusdienį važiavome 55-uoju greitkeliu, retkarčiais sustodami išrūkinti mano bendrakeleivį. Poilsio aikštelėse Ilinojuje visur numestu sudaužyti automobiliai, tipo socialinė reklamą laikytis eismo taisyklių.

Beje, pirmomis kelionės dienomis mūsų Mustangas buvo šaltas ir nemielas, kiek per brutalus man.

Bet vėliau, aplipdamas purvu ir sutraiškytais vabzdžiais, vis artimiau pažįstamas, darėsi vis mielesnis, o kelionės pabaigoje net pamilau jį. Dabar Vilniuje pastebiu vieną tokį patį vyšninį, tik kiek galingesnį, ir apima Amerikos ilgesys. Aš būtinai ten grįšiu.

Tai buvo lyrinis nuokrypis. Tą dieną pravažiavome du Springfildus – Ilinojuje ir Misūryje. Buvo noras nusifotkinti prie šių miestų įvažiavimo, bet greitkelyje to padaryti nepavyko.

Nors ir labai skubėjome, keletą kartų palikome greitkelį ir važiavome tikruoju Route 66. Pavyzdžiui Maunt Olivo miestelyje, kur beprotiškai čirškė cikados ir buvo nepakeliama tvankuma.

Pietų sustojome Pink Elephant Antique Mall – tai kompleksas parduotuvių ir užkandinių turistams.

Ten visokių kičinių statulų ir skulptūrų.

Palindau po sijonu. Taip, ten baltos kelnaitės ir kupranugario kanopa. Nufotkinti pritrūkau drąsos, nes aplink zujo šeimos su vaikais ir pabijojau, kad neiškviestų policijos iškrypėliui iš Lietuvos. Užkandome siaubingai neskaniais burgeriais, nevalgomomis bulvytėmis, bjauriai riebiais ledais ir kibiru daktaro Peperio.

Toliau kirtome Misisipę Sent Luise. Labai įspūdingai atrodo upė, skailainas ir miesto arka. Deja, eismas intensyvus, sustoti nebuvo kur, negalėjau fotkinti, o mano bendrakeleivis nesidalina nuotraukomis.

Po nuobodaus Ilinijaus peizažo įvažiavome į Misūrį. Nesitikėjau, kad čia bus taip gražu: žalios kalvos, upės ir visiškai mažai žemės ūkio. Norėjau surasti Ebingo miestelį ir apžiūrėti tris bilbordus, bet jis kiek atokiau nuo greitkelio.

Su bendrakeleiviu tai pykomės, tai taikėmės. Tą pirmą dieną dar nebuvau perpratęs jo psichinės sveikatos.

Vakarop, įveikę bemaž 900 km, artėdami prie Misūrio, Kanzaso ir Oklahomos sankirtos, apsistojome Džoplino miesto pakraštyje esančiame motelyje.

Tai buvo pirmas ir priešpaskutinis kartas, kai apsistojome motelyje be išankstinės rezervacijos booking.com. Abiem atvejais gerokai permokėjome ir gavome ne pačius geriausius kambarius.

Vakarienei valgėme McDonalde pirktas salotas, beje labai pasigendu South West salotų Lietuvos McD. Aš užgėriau jas IPA, pakeleivis – degtine, ir taip baigėsi mūsų pirma rimta kelionės diena.

https://goo.gl/maps/9Ffgr7DNFv22

Reklama