Why so serioussss?
Kad nebūtumėte tokie rimti, kepsime sklindžius su moliūgais. Tam, kad linksmintumės iš ryto, iš vakaro paruošime:
- Vieną nedidelį arba pusę vidutinio moliūgo;
- 2 kiaušinius;
- šaukštą rudojo cukraus;
- pusę pakelio kepimo miltelių;
- 150 g speltos miltų (OK, nesigraužkite ir imkite paprastus);
- 200 ml pasukų (geriau neraugintų, bet iš bėdos tiks ir raugintos);
- sviesto kepimui.
Moliūgą perpjauname ir kepame orkaitėje 170°C temperatūroje apie valandą, o tiksliau – kol suminkštės.
Keptą moliūgą nulupame ir sumalame su smulkintuvu. Įmušame į masę du kiaušinius, įmaišome miltus, kepimo miltelius ir pasukas ir viską kruopščiai išmaišome. Jei moliūgas nesaldus, pridedame rudojo cukraus, bet mano nuomone ir taip mes visur per daug dedame cukraus. Tešlą, kuri turi būti skystos grietinės konsistencijos, paliekame uždengtą šaldytuve iki ryto. O ryte imame gerą storą keptuvę, įkaitiname, ištepame sviestu, liejame sklindžius per visą keptuvę ir kepame ant vidutinės kaitros.
Dabar achtung labai svarbi detalė: sklindžius dedame į krūvą, kurios, šiukštu nejudiname ir vaikome nuo jos peiliu visus išbadėjusius. Geri stori sklindžiai turi subręsti nuo savo pačių kaitros kaip bręsta ką tik iškeptas geras steikas, turėkite tai omenyje. Kai iškepsite visus sklindžius, o tai užtruks, patikėkite manimi, krūvą apverčiame ir vualia, galima valgyti su klevų sirupu ir grietinėle (arba rūgščiu jogurtu).
Nebūkite tokie rimti, nes didžiausios nesąmonės pasaulyje daromos tik rimta veido išraiška.
Filed under: Amerikietiškai | Tagged: blynai, Joker, moliūgas, sklindžiai, U2, Why so serious? |
Parašykite komentarą