Aluje troškinta ėriena

Tai va, mano mažučiai, kadangi smarkiai jūsų visų pasiilgau, ta proga ruošiame šventinį šildantį patiekalą. Šaldytuve aptikau mėsingų ėrienos gabalų su stuburo detalėmis: kepti ne itin prašmatnu, bet troškiniui – pats tas. Nuo kaukazietiškų ir rytietiškų patiekalų, spėju visi pavargote. Atsisukime į Vakarus – ten Airija su žaliom lankom, gaiviu stautu ir kvapnia aviena. Šventei prireiks:

• mano minėtos ėrienos;
• stauto ar kokio kito tamsaus kartaus alaus;
• prieskonių: pipirų, kumino, lauro lapų, rozmarino;
• daržovių: svogūnų, česnakų, morkų, saliero, bulvių, pomidorų…

Giliame ketaus puode įkaitiname šaukštą aliejaus ir kepame ėrienos gabalus, kol lengvai apskrus. Išimame.

Tame pačiame puode, likusiuose riebaluose kepame svogūnų pusžiedžius

Po 5 minučių dedame prieskonius ir kapotus pomidorus (mano šaldyti – žiema vienok)

Pomidorai paleidžia daug sulčių, kuriose truputį, kokias 5-7 minutes patroškiname prieskonius, tada į puodą grąžiname mėsą su kaulais.

Ir užpilame puslitriu stauto. Pas mane – lietuviškas lageris, bet nieko, sueis.

Mmmm, kaip gražiai suputojo! Kol ten ką, dedame stambiai pjaustytas bulves, morkas ir šiaudeliais pjaustytą saliero šaknį (nors galima ir stiebus).

Pasūdome, uždengiame ir paleikame troškintis kol mėsa ims kristi nuo kaulų – kokią valandą pusantros.

Kai šitaip šalta – šitas troškinys atgaivins jus. Skanaus

Na, žinoma, airiškas ar mano praėjusiuose rašiniuose minėtas škotiškas viskis čia tiks, be abejo.

PS. Čia neseniai dalyvavau korporatyviniame vakarėlyje. Jūs turbūt visi žinote, kad korporatyviniuose vakarėliuose vyksta daug xujnios ir ten tvyro sava atmosfera. Ieškodamas būdo kaip saugiai pasprukti iš to devintojo pragaro rato prisiminiau labai neblogą klipą