Ko daryti ir ko nedaryti ateinančiais metais

Aš esu nemaloniai nustebintas įvykusiais wordpress pasikeitimais. Bet mano skaitytojų tai neturėtų liesti. Bandau prisitaikyti prie naujojo profilio dizaino.

Šiandien, mano mielieji, trumpam paprašysiu jūsų dėmesio. Šios dienos rašinio stuburas, deja, ne receptas, nors bus ir jis, tačiau daugiausiai dėmesio skirsiu tam, kas mane labiausiai nuvylė ir kas labiausiai nudžiugino praėjusiais metais. Ir mano rekomendacijos, į kurias jūs neprivalote kreipti dėmesio.

Tai, ko nerekomenduočiau jums 2016:

  1. Ukrainos tarptautinės oro linijos.

pppp

Taip, tai pigios oro linijos, skraidinančios iš Vilniaus per Kijevą kone į visus pasaulio kraštus. Aš pasimoviau ant šio viliojančio pigumo. Buvau priverstas ne tik kęsti nevėdinamuose lėktuvuose 40 laipsnių karštį, nakvoti Borispolio oro uoste be jokių kompanijos komentarų, bet ir įskaudintas jos atstovų, kai pareikalavau man priklausiusios pagal jų pačių taisykles numatytos kompensacijos. Jie argumentavo tuo, kad jie – ne Europos Sąjungos oro linija ir aš jiems nieko nepadarysiu, galiu pamėginti su jais bylintėtis. Nusprendžiau nuo šiol skraidyti tik su EU oro linijomis. Turėkite omeny, kad Ukrainos oro linijos retai išskrenda tvarkaraštyje nurodytu laiku.

2. Viskis “The Glenlivet” single malt traveler’s edition.

DSCF8087

Tai irgi susiję su nelemtomis ukrainiečių oro linijomis ir Kijevo Borispolio oro uostu. Kad neprailgų laikas, laukiant savo atidėto reiso, nusipirkau litrą šio viskio duty free. Man nuoširdžiai gaila savo 30 eurų išmestų šiam šlamštui. Gal koks kitas “Glenlivet” viskis ir neblogas, bet tik ne oro uostam skirta serija.

3. Serialas “Hannibal“. Man patinka Madsas Mikkelsenas dar iš tų laikų, kai jis nebuvo meinstrymas, bet jis negelbėja šito blankaus ir nykaus serialo.

4. Just5 latvių gamybos telefonas-flagmanas “Blaster 2”. Nuorodos nededu iš principo. Telefonos parametrai neatitinka specifikacijos ir viskas tuo pasakyta.

O dabar apie tai, ką aš mačiau gero ir ką jums patarčiau:

  1. Viskis “Laphroaig 10”.

DSCF8092

Tai gardžiausia, ką gėriau šiais metais. Tikras dūminis, durpinis viensalyklis viskis iš Islay regiono. Geriant su trupučiu ledinio vandens, jaučiu nuo vaikystės mielą pabėgių kvapą. Jaučiu moters lūpas. Visas. Jūrą, jodą, dumblius ir daug daug nostalgiškų sunkiai pagaunamų kvapų…

2. Graikija. Ne turistiniu laikotarpiu, kai dar nešalta, bet nebėra minių žmonių. Ten labai pigu, velniškai skanus maistas, geras aptarnavimas, neįkyrūs ir draugiški žmonės. Buvau maloniai nustebintas kad gražios ir moterys, ir simpatiški vyrai. Bet maistas vis tiek geriau.

IMG_20151125_195815977

3. Pfalco regionas Vokietijoje. Jūs nepatikėsite, kokio ten galima nusipirkti vyno už juokingus 3 eurus. Su maistu problemos, skaniai negausite, bet vynas! Ir dar aš išduosiu jums paslaptį: nuskristi iki Hano oro uosto su Ryanair galima už 10 eurų, pavažiuoti keletą stotelių traukiniu palei Reiną ir apsistoti bet kurioje pilyje už 70 eurų nakčiai.19438780603_d9bfcd554c_z

20033606926_b72da94c3c_z

4. Filmas apie Amy Winhouse. Tik tiek

Aš atsimenu, kad jau seniau esu minėjęs, kad man patinka ėriukų pautai. Ta proga, nuoširdžiai rekomenduoju. Vėrinukai su kuminu, čili, paprika ir cukinija. Nieko įmantraus

DSCF8091

Kepama ant žarijų arba orkaitėje griliaus režimu keletą minučių. Patiekiama su viskiu ar alumi

DSCF8094

Putojančiu šviesiu vokišku lageriu. Jaaaa

DSCF8086

Receptų retrospektyva 1: Megapupos nevegetarams

Aš manau, kad atėjo laikas parodyti tikrąjį savo veidą. Yra receptų mano gyvenime, už kuriuos daugelis jūsų ims manęs nekęsti. Bet aš nesivaikau pigios meilės, nes tie, kurie mane myli, mylės tokį, koks aš nesu, nepaisydami mano kanibalistinių trūkumų. O gal tai visai ne trūkumai – juk viskas šiame gyvenime priklauso nuo požiūrio: kas vienam trūkumas, kitas įvertins kaip privalumą.

Taigi, šiandien – tikrasis aš, nepadailintas, neretušuotus ir necenzūruotas. Pradžiai – nešokiruojanti versija: milžiniškos pupos, surinktos nužudytų gyvūnėlių viduriuose.

Štai jos:

104868

Itin šviežios, išluptos, kaip man prisiekinėjo kruviną ranką ant purvino chalato skverno pridėjęs prekeivis, iš jauno ėriuko pilvo.

Ką su jomis veikti, paklaus manęs žingeidus skaitytojas? Reikia nuplauti, nuvalyti plėves ir odeles ir užmerkti šaltame vandenyje, praskiestame citrinos sultimis bent 20 minučių. Be megapupelių dar pričiupau:

  • pusę svogūno;
  • nepiktą čili;
  • saują petražolių;
  • kumino, maltos paprikos, juodųjų pipirų;
  • sojos padažo;
  • pomidorų ir ryžių garnyrui.

104869

Po 20 minučių mirkymo, perplauname megapupeles ir siauru peiliu arba virtuvinėmis žirklėmis pašaliname šlapimtakius – jie nevalgomi net pupelėse. Pačias pupeles supjaustome stambiau.

104870

Kepame šiuos gabalėlius 2 minutes su gabalėliu sviesto ant labai smarkios ugnies. Kaip identifikuoti, kad ugnis buvo pakankamai stipri? Virtuvė turi būti be gailesčio aptaškyta riebalais.

104871

Kepdami intensyviai maišome. Kai tik pupelės ims išskyrinėti sultis, perdedame jas į pašildytą lėkštę, o likusiuose riebaluose kepiname smulkiai pjaustytą svogūną bei papriką. Paskubėkim, viską reikia atlikti vikriai. Kai tik svogūnas taps permatomas, grąžiname pupeles, barstome kuminu, malta paprika, pilame 2-3 šaukštus sojos padažo. Troškiname dar keletą minučių, išjungiame viryklę, barstome kapotomis petražolėmis ir grūstais pipirais. Patiekiame su ryžiais beigi pomidorais.

104872

Skanaus ir sėkmės iki kito karto.

Akla alaus degustacija: tamsusis ir mišrūnai (II ir III dalis)

Nuo paskutinės aklos degustacijos nepraėjo ir 5 metai (linkėjimai Želpiui), o mes jau skubame rengti naują. Šį kartą penki girtuokliai, padedami vieno blaivininko, aklai vertino du užėjimus. Pirmasis – tamsūs alūs (kiek spėju, vyrauja eliai, nors BBZ). Beveik visi alūs lietuviški, išskyrus vieną.

1. Njūkaslo rudasis elis (Newcastle brown ale);

2. Kauno alaus “Grynas tamsusis”;

3. Gubernijos “Tamsusis elis”;

4. Taruškių “Kanapinis”;

5. Vilkmergės “Tamsusis”;

6. Vilniaus alaus “Amber City tamsusis”;

7. Švyturio “Baltijos”;

8. Piniavos alučio “Raudonųjų dobilų”;

9. Astravo “Kaimiškas tamsusis.

DSCF7281

Ten į kompozicija naglai įlindo litras Dundulio “Humulupu IPA”, tai ji degustacijoje nedalyvavo – buvo išmaukta dar iki pradžios.

Štai konkurso dalyviai iš arčiau:

DSCF7282

DSCF7283

DSCF7284

Taigi, kiekvienas dalyvis ragavo 9 alus, nežinodamas taurių turinio ir tyliai, niekam nesakęs užrašydavo balus numeriui, kurį žinojo tik teisėjas. Susumavus visų dalyvių vertinamus, alūs išsirikiavo štai tokia tvarka:

1-2 vietos – Vilniaus tamsusis ir Kauno tamsusis pasidalino po 43 balus iš 60 galimų; Igelis davė Kaunui 8, Vilniui 7;

3 vieta – Gubernijos tamsusis elis gavo 30 balų; Igelis davė 5 balus;

4 vieta – Raudonieji dobilai su 29 balais; 8 balai nuo Igelio ir jo manymu šis alus turėjo nugalėti;

5-6 vietos – Njūkaslo rudis ir Kanapinis pasidalino po 24 balus; nuo Igelio 7 Njūkaslui, 5 Kanapiniam;

7 vieta – Vilkmergės tamsusis su 23 balais; Igelis davė 4 balus;

8 vieta – Astravo tamsusis kaimiškas netikėtai vos 21 balas; nuo Igelio – 2, ir tai – blogiausias alus iš šio rinkinio;

9 vieta – nieko nenustebinęs Švyturio Baltijos myžalas su 18 balų, nuo Igelio kažkodėl gavo 3 balus.

Kiek atsikvėpus, sulaukėme Andriaus Kubiliaus su krūva dovanų. Kaip blaivininkas, jis parinko gal ir neblogą, bet labai diversišką setą:

1. Fuller “London Pride” (not gay) – šviesusis angliškas elis;

2. Volfo Engelmano “Jubiliejinis” – šviesus lageris (?);

3. Maredsous Blonde – šviesus belgiškas elis;

4. Grimbergen Blanche – baltas belgiškas elis (?);

5. Gubernijos “Art” – šviesus lageris (?);

6. Vilniaus alaus “Amber City šviesus” – šviesus lageris (?);

7. Grimbergen Ambree – šviesus belgiškas elis (?);

(?) reiškia, kad nesu tikras dėl alaus tipo, jei klystu, prašau, pataisykite.

DSCF7285

Iš arčiau

DSCF7286

DSCF7287

Po šios improvizuotos degustacijos štai kaip susidėliojo vietos:

1 vieta – Maredsous – 33 balai iš 60 galimų. Igelis, kuris, beje ir ištempė šį alų į lyderius davė 9 balus;

2-3 vietos – Gubernijos Art ir Londos pride gavo po 32 balus ir atitinkamai 8 ir 6 iš Igelio;

4-5 vietos – Grimbergeno Blanche ir Ambree – po 28 balus ir atitinkamai 6 ir 4 iš Igelio;

6 vieta – Vilniaus šviesus gavo 26 balus, nuo Igelio – 5 balai;

7 vieta – Volfas Engelmanas Jubiliejinis su 24 balais ir 4 iš Igelio.

Taigi, po trijų degustacijų darome tokias išvadas: iš biudžetinių, kurių kaina apie 1.50 Lt. geriausias Tauro “Pilsneris”, iš lietuviškų tamsiųjų Vilniaus ir Kauno, o iš prekybos centro prabangiųjų lentynos – Maredsous.

Alus gerti sveika

Naujametiniai pietūs – steikas su smidrais

Susikaupė daug receptų, kuriais norėčiau pasidalinti su pasauliu. Sužinojau įdomių dalykų apie maisto ruošimą, dalykų, kurių nevalia slėpti nuo aplinkos. Vienas iš dalykų – kaip vykusiai iškepti mėsą. Ačiū Harvardo paskaitoms. Tarp kitko, esu kepęs mėsą ne kartą, tačiau dabar itin patogus ir skanus būdas. Mums reikės… Nebus šiandien tradicinio sąrašo, pakanka tik geros mėsos. Na, tarkim jautienos nugarinės. Ją reikėtų nusipirkti keletą dienų prieš ruošimą ir palaikyti šaldytuve, kad mėsa pabręstų. Keletą valandų prieš kepimą, mėsą išimame iš šaldytuvo, supjaustome skersai raumenų skaidulų, pabarstome druska, patepame alyvuogių aliejumi ir paliekame kambario temperatūroje. Čia tam, kad ant keptuvės mėsa iš šaldytuvo nepatirtų šoko.

DSCF6220

 

Pusvalandį prieš kepant mėsą, nuskutame pora bulvių (jei vasara, net neskutame), nuplauname jas, supjaustome juostelėmis, pabarstome druska, pašlakstome aliejumi ir kepame 200°C įkaitintoje orkaitėje kol bus tinkamos valgyti taip, kaip mes mėgstame. Likus 10 minučių iki kepimo pradžios, dedame smidrus į pasūdytą verdantį vandenį, verdame ant silpnos ugnies 7-8 minutes, o tada perkeliame į dubenį su ledu.

DSCF6222

 

Aha, aš juos perviriau vos 2 minutes, o viršūnės nubyrėjo.

Na štai atėjo laikas kepti mėsą. Įsidėmėkite, kad mėsą virš 70% sudaro vanduo, ir kuo ilgiau ji kepama, tuo daugiau jo išgaruoja, tuo sausesnė ir kietesnė mėsa lieka. Kita vertus, kuo trumpiau kepama mėsa, tuo didesnė tikimybė valgyti ją žalią. Aš nei to, nei ano nenoriu, todėl renkuosi tarpinį variantą. Jūsų žiniai, steikai, pagal iškepimą, grubiai skirstomi į raw, medium ir well done. Kad pavyktų medium stiliaus steikas, pradžiai įkaitiname sausą keptuvę. Gerai taip įkaitiname, kiek leidžia techniniai jos parametrai. Tada dedame keletą mėsos gabalų ant jos ir nejudiname kokias dvi minutes.

DSCF6223

 

Maždaug po 2 minučių apverčiame ir kepame dar minutę. Jei turite tam tinkamą termometrą, smeigiame galu į mėsos gabalo centrą – turi rodyti apie 57°-60°C. Viskas, laikas nuimti mėsą nuo keptuvės į pašildytą lėkštę ir, uždengus, palikti 10-15 minučių. Per tą laiką temperatūra mėsos gabalo centre susilygins su pakraščio temperatūra ir mėsa bus visiškai paruošta.

DSCF6224

 

 

Kol tai vyksta, į keptuvę, kurioje kepėme mėsą ir, kurioje liko riebalų ir kitokių kancerogenų, pilame 100 ml raudono vyno bei keletą lašų balzaminio acto ir, maišydami, pakaitiname, kol padažas sutirštės.

DSCF6225

 

Patiekiame mėsą apšlakstyta šiuo padažu su smidrais, keptomis bulvėmis ir raudonu neįkyriu primityviu vynu. Pipirais pasibarstome dabar, nors galėjome ir keptuvėje

DSCF6226

 

Kas blogai mato po Naujųjų Metų sutikimo – skanaus.

DSCF6227

 

Mėsa minkšta ir be kraujo pėdsakų, ko mes ir siekėme.

Trumpa vasaros patiekalų apžvalga

Sveiki, tikiuosi, kad manęs visi pasiilgote? Aš, tuo tarpu, buvau pavargęs nuo Jūsų visų ir šito sušikto blogo. Bet tai jau praėjo – aš Jūsų taip pat pasiilgau. Jei bus Jūsų pageidavimų, parašysiu keletą receptų iš šios vasaros repertuaro, o dabar, Jums leidus, tik trumpai paminėsiu, ką aš nuveikiau per tą pusmetį.

Atkreipsiu Jūsų dėmesį, kad daugiausiai dėmesio skyriau šviežioms daržo, miško ir laukų gėrybėms, tad, kažko itin egzotiško nesitikėkite.

Buvo keletas picų:

DSCF5369

 

Su virtais, kiaušiniais, moliūgu ir šparaginėmis pupelėmis. Arba su pomidorais ir krevetėmis:

DSCF5387

 

Sriubos: adaptuota charčio be tklapi, bet su slyvų padažu ir graikiniais riešutais.

DSCF5385

 

Batviniai su leistu ir smulkintu kiaušiniu bei citrina.

DSCF5557

 

Be to, rekomenduoju makaronus su kepintomis cukinijomis ir šparaginėmis pupelėmis.

DSCF5578

 

Arba su saulėje džiovintais pomidorais ir nebrangiais bry ir kamembero sūriais iš Briukselio (mmm, vienuolių trapistų alus privalomas).

DSCF5562

 

Drauge su Dž. Martino romanų “Ledo ir ugnies giesmė” ciklu,

 

DSCF5565

 

šis patiekalas įkvėpė mane pagaminti tikrą viduramžių kiaulienos pyragą su porais.

DSCF5721

 

(beje, liko perskaityti paskutinės parašytos dalies varganus 300 psl., ką toliau skaityti nebeišmanau).

Galiausiai – tikrieji vasaros patiekalai: cukinija, pupelės, morkos, paprika, svogūnas, česnakas, švieži raudonėliai su grietinės padažu

DSCF5584

 

šviežių pomidorų

DSCF5491

 

bei šviežių žolių

DSCF5492

 

salotos prie įvairiausio marinado mėsos bei žuvies gabalų, keptų ant žarijų

DSCF5567

 

Pabaigai – gal pasikeisti šio tinklapio foną? Pavyzdžiui, į tokį

DSCF54441

 

Nusivylusio namų šeimininko vakarienė

Atsidarau šaldytuvą – tuščia. Spintelę su saldumynais – nieko nėra. Valgyti norisi. Greitai ir be vargo. Pasakysite, kad visada taip? Nu ne, kartais  norisi glamūro, norisi kruštis prie puodų valandų valandas, kurti, atrasti, perspjauti mEtrus. Bet tik ne šiandien. Norisi tik pasidaryti saldaus Earl Gėjaus be pieno ir, susisukus į pledą stebėti rungtynes Bayern – Arsenal. Sergu už Arsenijų Vengerą. Neišėjo į Ketvirtfinalį, svolačius. Reikia pavalgyti. Susirandu:

  • stiklinę žalių lęšių;
  • gabalą geros rūkytos šoninės;
  • svogūną;
  • nepiktą čiliaką;
  • morką;
  • bulvę;
  • kelias skilteles česnako;

dscf1489

  • prieskonių: ciberžolės, maltos kalnedros, kumino.

dscf14911

Svogūnus ir šoninę apkepinu ant silpnos ugnies be fanatizmo, pridedu supjaustytą čili ir kuminą.

dscf1492

dar truputį pakepu, dedu supjaustytą morką bei bulvę, dar truputį apkepinu, beriu perplautus lęšius, pabarstau ciberžole ir kalendra.

dscf1496

Išmaišau, pilu verdančio vandens, kad košę iki pusės apsemtų, sumažinu ugnį iki minimumo, uždengiu ir palieku 30 minučių.

Jei reikia – pasūdau, dedu į dubenėlį, pasibarstau žalumynais, jei turiu, pašlakstau citrinos sultimis. Atsigaunu. Skanaus.

dscf1498

Labai skanu su jogurtu arba grietine. Trumparegiai irgi nusipelno:

dscf1499

Skanaus. Užgeriame juodąja arbata su bergamote.

 

 

Tuščiažodžiavimo praktika arba porų pyragas

Kalbėsiu ne apie poras, bet apie porus. Poras – tai ne tik gėjų vyrų duetas, bet ir žalia daržovė, svogūno puseserė. Žinau, yra žmonių, valgančių svogūnus kaip obuolius, o porus – kaip margaspalvius atlaidų saldainius iš cukraus pudros lipdomus ne itin švarių babyčių rankyčių. O, apie rankas, gerai, kad prisiminiau. Tai gi apie pyragą kalbama, nes vienų porų, kad ir virtų, valgyti negalėčiau. Na ir darau juos, “apvoliotus tešloje”. Geriausias daržovių pyragas – iš sluoksniuotos tešlos. Oi, prisikankinau su ta tešla. Mat, kamuoja mane penio sindromas (kas žiūrėjo k.f. Irina Palm, supras apie ką aš kalbu), o minkyti oi kaip daug reikia.

Kaip daryti sluoksniuotą tešlą? Reikia paimti:

  • 300 g sijotų kvietinių miltų;
  • 150 g sviesto;
  • 150 ml šalto vandens;
  • 50 ml aliejaus (geriau lydyto sviesto, bet tingėjau terliotis);
  • druskos.

Viską, išskyrus sviestą sumaišome, kočiojame, formuojame rutulį, įpjaunam va taip:

dscf1428

Dedame į maišelį arba vyniojame į plėvelę ir slepiame šaldytuve pusvalandžiui. Po pusvalandžio išimam, ant miltais pabarstyto paviršiaus kočiojame stačiakampį iš šito lotoso žiedo, braukiam prakaitą, pjaustome plonai šaltą sviestą ir tolygiai išdėliojame ant tešlos stačiakampio. Lenkiame po 1/4 lakšto iš abiejų pusių į vidų, kaip knygos aplankalą, tada – tą “knygą” užverčiame. Dedam dar pusvalandžiui į šaldytuvą (maišelyje).

Po pusvalandžio kočiojame iš “knygos” stačiakampę ploną tešlą. Vėl lenkiame tešlos lakštą kaip pirmajame epizode. Vėl pusvalandžiui į šaldytuvą. Taip galima kartoti iki pasaulio pabaigos – nuo to tešla bus tik geresnė, bet man pakako trijų epizodų.

Ačiū Dievui, tešla paruošta, dedu ją į formą. Beje, tarpe tarp kočiojimo pasiruošiu įdarą pyragui:

  • 6-7 porus;
  • 300 g rakletės sūrio;
  • gerą saują garstyčių sėklų;
  • juodųjų maltų pipirų, džiovinto raudonėlio;
  • 1 kiaušinį.

img_00601

Įkaitinu orkaitę iki 230. Porus supjaustau, nuplaunu, blanširuoju pasūdytame vandenyje, nusausinu popieriniais rankšluosčiais; sūrį sutarkuoju, garstyčias pakepinu iki riešutų aromato ant sausos keptuvės, sugrūdu. Dedu porus ant tešlos (hehe, jis pasakė dedu)

img_0066

Apibarstau raudonėliais, grūstais pipirais ir garstyčių sėklomis (hehe, jis pasakė sėklomis).

img_0068

Viską uždengiu tarkuotos rakletės sluoksniu.

img_0075

Išplaku kiaušinio trynį, aptepu tešlos kraštus. Šaunu į orkaitę ir laikau ten pyragą pusvalandį arba kol tešla taps auksinė, o sūris gražiai apsilydys.

img_0076

Valgau kol dar karštas. Su tamsiu alum arba su gira – daug geriau.

img_0078

Nerandantiems akinių

img_0077

Skanaus.