Rageliai, švelniai tariant

Metams einant į pabaigą, manau būtų gražu prisiminti kas juose buvo gero. Bet pradžiai – ragelių receptas pagal tarybinį ГОСТą. Štai tokius ragelius prisimenu iš vaikystės: mokiausi vienoje Senamiesčio mokykloje, perbėgus per pertrauką per gatvę, bandelinėje nusipirkdavome priešpiečiams bandelių po 3 kapeikas, didelių barankų po 5 arba šiltų ragelių po 7.

Kartais jie buvo ragelio formos, bet dažnai jie buvo tiesūs, mes per pamoką pasuolėje nulupdavome plutelę, ją suvalgydavome, o su likusiu minkštimu išdykaudavom, vadindami jį… vienu žodžiu, mes tuos ragelius vadinome bybiais, patys spręskite kodėl.

Nepaisant to, mes viską suvalgydavome, nes rageliai išties buvo tobulo skonio. Jam išgauti mums pagal tą patį ГОСТą reikėtų:

  • 500 g kvietinių miltų, kuo baltesnių;
  • 280 ml vandens;
  • 35 g cukraus;
  • 8 g druskos;
  • 50 g kambario temperatūros sviesto;
  • 7 g sausų mielių.

Labai svarbu tikslus ingredientų kiekis arba proporcijos: jei suklysit, kažko daugiau, kažko mažiau – ir nesigaus rageliai. Todėl svarbu viską pasverti tiksliai. Taip, kiekvienas save gerbiantis duonkepis privalo turėti padorias svarstykles.

Cukrų ištirpiname vandenyje, ten pat po to ištirpiname ir mieles, kad neliktų gumuliukų. Dubenyje ar tiesiog ant stalo maišome miltus su druska ir pilame mielių sirupą. Minkome, kol pamažu susiformuos rutulys. O dabar po truputį dedame aptirpusį sviestą, po nedidelį gabaliuką, maždaug 5-10 gramų ir toliau minkome. Kai tik sviestas tolygiai susigers į tešlą, dedame kitą sviesto gabaliuką ir taip toliau, kol sudėsime visą sviestą. Aš minkau rankomis, bet jei kažkas turi duonkepę arba virtuvinį kombainą su minkymo funkcija – pasilengvinkite sau gyvenimą.

Minkome tol, kol tešla bus glotni ir lygi kaip jaunamartės užpakaliukas.

Jei tešla su celiulitu – reiškia ji jokia ne jaunamartė, todėl minkome toliau. Kai pagaliau pavyksta jaunamartė, uždengiame tešlą plėvele ir paliekame kur nors toliau nuo akių maždaug 1-2 valandom tešlai kilti. Kai tešlos tūris padvigubės, o geriau patrigubės, pasveriame ją ir gautą skaičių padaliname iš 18 mintyse. Būtent tiek mes gaminsime ragelių. O gautas skaičius turėtų būti 48-49 gramai. Būtina, kad visi rageliai būtų vienodo dydžio, antraip jie netolygiai keps.

Imame gabaliuką tešlos, pasveriame. Jei 48 gramai – susukame tarp delnų į kamuoliuką.

Ir taip ant dviejų popieriumi išklotų skardų sudedame po 9 rutuliukus, uždengiame maistine plėvele ir paliekame 15 minučių atsipalaiduoti gliutenui.

Dabar bus lengviau iškočioti maždaug 15 cm ilgio ir 8 cm pločio liežuvius. Prieš tai pasibarstome paviršių miltais.

Sukame šitą tešlą iš siauresnės pusės į vamzdelį, jei norim, suformuojame ragelį, jei norim – paliekame tiesų, ir dedame vėl ant popieriumi išklotos skardos, vėl uždengiame maistine plėvele ir vėl paliekame tešlą kilti dar valandą pusantros.

Kai praeina nurodytas laikas, įjungiame orkaitę 2300C, jei įmanoma – su garų funkcija, jei ne – prieš šaunant į orkaitę, ragelius apipurškiame vandeniu truputį. Kepame lygiai 12 minučių. Išimame ant grotelių. Jei turime kantrybės palaukiame kol bent kiek atvės.

Įnamiai skuba prie stalo: “Jūs parduodate duonus?“ “Ne, tik rodau“. “Gražūs…“ (C)

O mes valgome ragelius su sviestu ir saldžia juoda arbata ir bandom prisiminti kas gero įvyko 2021 metais.

O 2021 m. išsiveržė ugnikalnis La Palmoje. Dar Vilniuje buvo halas. Nepostinsiu foto, nes pilni internetai. Buvo stipri elektromagnetinė audra, bet pašvaistės Lietuvoje niekas nematė. Kaip ir Leonardo kometos, nes nuolat apsiniaukę buvo. Užtat birželį mačiau sidabrinius debesis. Dar geras dalykas buvo, kad šiemet pavyko išvengti uodų. Kita vertus, kino pasaulyje pastebėjau liūdnas degradacijos tendencijas: negaliu išskirti nei vieno filmo, verto žiūrėti. Net serialų 2021 m. nebuvo padorių. Ir su knygomis gana liūdna: neskaitant Pelevino, nieko neprisimenu. Bet kur ten skaitysi ką nors, kai tiek geros muzikos! Taip, 2021 metai pasižymėjo tikrai įsimenančiais atradimais. Be anksčiau minėtų Viagra Boys, suradau atsigavusius Smashing Pumpkins, Santigold, Alex Cameron, Sleaford Mods ir daug daug kitų. Bet dvi dainos šiemet buvo kojas pakertančios ir šiurpuliukus keliančios. Pirmą dainavo tokia trapi mergaitė su pačiu mieliausiu ryškiu škotišku akcentu. Nepaisant viso jos mielumo ir nekaltumo, daina – nevilties ir desperacijos himnas. Nes prie jos prisidėjo Robertas Smithas iš The Cure.

Kitą dainą dainavo kiek brandesnė moteris su neryškiu australietišku akcentu ir su didele viltimi ir tikėjimu. Kad bus šilta, kad švies saulė, bus geriau.

Taip ir aš linkiu visiems nesužinoti ką jauti, kai skęsti, o geriau bučiuotis po mėlynu Kalifornijos dangumi. Ir stebėti ugnikalnių išsiveržimą saugiu atstumu.

UPD. Buvo vienas filmas 2021 m. kurį rekomenduočiau pažiūrėt – “Petrovai gripe“. Tai šiuolaikinė kafkiška pasaka. Beje, puikus naujametinis filmas, tiems, kas nekenčia Likimo ironijos.

Jautienos išpjova

Man nuolat nesiseka su gera mėsa: tai mane apgauna turgaus mėsininkai, tai iškepu padangos konsistencijos steikus, tai dar kas nors. Tuoj gudručiai ims komentuoti: o ką tu padarei, kad tau pasisektų? Padariau – nusipirkau iš ūkininko šarolė telyčios išpjovą, dar prakutėlių vadinimą tenderloiną. Iškart sakau, kad geras steikas gali gautis tik iš geros mėsos, todėl svarbu rasti patikimą ūkininką. Normaliame pasaulyje mėsą žmonės miestuose perka iš mėsininko, bet Vilniuje nesu sutikęs nei vieno padoraus mėsininko: arba griobani hipsteriai su neadekvačiom kainom, arba sovietinio kirpimo turgaus sukčiai. Todėl skipinu mėsininkus ir perku tiesiai iš šaunaus ūkininko.

Dabar apie pačią išpjovą: kažkas ims šaipytis, esą išpjova – lepių poniučių steikas: be riebalų, sveika ir be skonio, o tikri vyrai raito riebius sirloinus, ribajus ar T-bounus. Šįkart ėmiau ir keletą T-bounų – steikų su kaulu. Juos kepiau ant anglių lauke ir nieko ten mandro nebuvo: druska ir pipirai prieš kepant, 5 minutės iš vienos pusės, 4 – iš kitos, vyniojam į foliją ir, palaukę 15 minučių valgom po vaiskiu spalio pabaigos dangumi. O štai kepti išpjovą – rizikuojame nemenkos vertės mėsos gabalu, todėl ruošiamės atsakingai.

Imame išpjovos kilogramą.

Stop, stop, stop… Kas čia per baltos plėvės? Su jomis mėsa bus kaip vidpadis. Kaip minėjau, pirkau mėsą iš ūkininko, ne iš mėsininko, o ūkininkai žmonės paprasti, atpjauna gabalą ir viskas. Plėves ir riebalus labai aštriu peiliu teks išpjaustyti pačiam. Arba mokėkite mėsininkui.

Va, dabar kiek geriau. Kaip pirmam kartui sueis.

Kitas svarbus aspektas – mėsa turi būti brandinta bent dvi savaites. Todėl šiuolaikiškas ūkininkas mėsą parduoda vakuumuotą, be sąlyčio su oru, o mes savo ruožtu laikome tokią mėsą tas kelias savaites šaldytuve. Per tą laiką mėsoje esantys enzimai suminkštins ją. Šviežios skerdienos nerekomenduoju.

Paliekame sutvarkytą mėsą valandai kambario temperatūroje, nusausiname drėgmę popieriniu rankšluosčiu. O per tą laiką pasiruošiam ingredientus garnyrui: bulves, pastarnoko šaknį, didelį svogūną ir keletą grybų. Taip, šampinjonai idealiai tinka. Mano kuklia nuomone miško grybai turi per stiprų aromatą ir nedera su išpjova.

Būtinai atsidarome dekantuoti du butelius ryškaus tanininio vyno: išgeriam taurę ar dvi kol gaminame, taurės reikės padažui, o prie gatavo patiekalo jau tikrai reikės antro butelio.

Mėsą reikėtų truputį pamarinuoti: šlakelis kokybiško alyvuogių aliejaus, žiupsnis rupios druskos ir keletas žiupsnių grūstų juodųjų pipirų.

Sumaišome, kruopščiai aptepame mėsą iš visų pusių ir paliekame dar 20 minučių kambario temperatūroje.

Per tą laiką galima orkaitėje išsikepti arba gruzdintuvėje pasigruzdinti bulvių. Kol ten jos kepa, ateina laikas kepti mėsą. Visų pirma, įkaitiname orkaitę iki 275°C. O ant viryklės įkaitiname plieninę arba ketaus keptuvę su trupučiu alyvuogių aliejaus ir kepame mėsą ant gana aukštos kaitros po 4-5 minutes iš visų pusių, kad mėsos sultis uždarytume viduje.

Siūlau viską aplinkui apdangstyti popieriniais rankšluosčiais, nes riebalai šaudys ir taškysis. Mėsa turi gražiai apskrusti.

Būtų galima mėsą dėti su visa keptuve į orkaitę, bet mums prireiks tų riebalų padažui. Todėl perkeliame mėsą į karštą skardą ar kitą karščiui atsparų indą, statome į įkaitintą orkaitę, smeigiame orkaitės termometrą taip, kad jutiklis būtų pačiame mėsos gabalo centre. Kepame kol termometras rodys 50°C mėsai su krauju, 53°C medium kepsniui, 55°C – well done kepsniui. Turėkite omenyje, kad po kepimo mėsą suvyniosime į foliją ir palaikysime 10-15 minučių ir per tą laiką vidinė temperatūra kils ir pasieks reikiamas reikšmes (55, 57 ir 60 atitinkamai).

Kol kepa, labai greitai ruošiame padažą (nespėjau fotografupti): smulkiai pjaustom pastarnoką, svogūną ir apkepame po mėsos likusiuose riebaluose. Dedame plonais griežinėliais pjaustytus grybus, pakepame keletą minučių, pilame 100 ml raudono vyno, troškiname, pasūdome, pilame šlakelį Vursterio padažo. Troškiname, kol išgaruoja drėgmės perteklius.

Kaip minėjau, mėsą išėmus iš orkaitės reikia palaikyti folijoje ir tik tada pjaustyti nykščio storumo riekėmis.

Tiekiame su bulvėmis ir grybų padažu. Tadam!

Gyvenime nebuvau valgęs švelnesnės su sultingesnės mėsos. Pagal konsistenciją ji netgi panašesnė į putėsius nei kepsnį.

Na o prie vyriško maisto turi būti ir vyriška muzika. Atradau šią grupę prieš keletą metų ir kuo daugiau klausau, tuo labiau jie man patinka. Į jų koncertą tikrai eičiau. Jie gali būti romantiški, linksmi, brutalūs, profesionalūs arba beviltiški

Paslaptingas Elektros dingimas: kaip gopnikas kepė manų pyragą

Ar dažnas susiduria nūdienos Lietuvoje su mįslingai pradingstančia elektra? Su vandeniu kartą metuose susiduriu nuolat, o štai elektra niekada nedingsta. O jei dingsta, imu gūglinti ir randu štai ką (geriausia, ką pavyko šiais metais rasti

Bet nuo aukštų materijų eikime prie žemiškųjų ir kepame pyragą iš manų, tokį paprastą, kad net gėda. Reikės:

  • 3 kiaušinių;
  • 200 g kefyro;
  • 200 g cukraus;
  • 200 g manų kruopų;
  • 100 g sviesto;
  • žiupsnelio kepimo miltelių;
  • apelsino;
  • citrinos.

Sviestą ištirpiname iš anksto, kad atvėstų. Kiaušinius plakame, po truputį pilame cukrų, plakame, pilame kefyrą ir lydytą sviestą, plakame, beriame kruopas su kepimo milteliais, plakame, tarkuojame apelsino ir citrinos žievę.

Formą aptepame sviestu, įpilame tešlą ir paliekame pusvalandžiui manams išbrinkti.

Įkaitiname orkaitę iki 180ºC ir pašauname. Kepame 30 minčių.

Išėmę leidžiame atvėsti truputį, apverčiame į lėkštę. Galima pabarstyti cukraus pudra ar ten kokiais melisų lapeliais dėl grožio. O galima tiesiog suvalgyti nepuošiant.

Prieš dieną, beje gaminau lazaniją su pomidorų padažu. Turiu jums keletą svarbių žinučių: niekada iš anksto nevirkite lazanijos lakštų. Jie sausi dedami į formą ir užpilami skystu padažu – pomidorų ar tuo pačiu bešameliu.

Mano atveju tai jautienos faršą truputį pakepiau su svogūnu, gerais pomidorais savo sultyse ir daug česnako, papildomai padėjau čorizo dešros, raudonėlio ir šviežių pomidorų. Būtinai reikia atsidaryti pigaus raudono Itališko rašalo.

Pašauti į 190°C orkaitę, kepti kokių 25-30 minučių, išimti, dėti mocarelą, rikotą ar pekoriną, kas jums arčiau širdies. Pas mane mocarela ir lietuviškas avių sūris iš Ūtos.

Kepti dar 10 minučių, kol sūris išsilydys.

Ir lakštai jau bus gerai persisunkę padažu ir gatavi.

Ai, po pirmo ir kol kas paskutinio mano video susilaukiau pastabų, esą atrodau “Soooo gayyy“. Tai kad nesusidarytumėte klaidingos nuomonės:

 

 

Mano pirmoji boba

Sveiki, šiandien aš jums atnešiau daug geros muzikos, gerų prisiminimų ir kokčiai saldžių bobų. Pradedame nuo saldžių lolitų:

Mongolija – viena iš mažesnių mano svajonių šalia didelių Tibeto, Grenlandijos ir Čilės. Čia tarp kitko. Apie keliones ir bobas svajojau seniai, kai dar gyvenau šalyje, kurioje nebuvo sekso. Pirmoji mano pažintis su bobomis, ko gero, įvyko Vilniaus geležinkelio stoties bufete, kokiais 1985 m. Tai buvo meilė nuo pirmo žvilgsnio. Jos vardas buvo – Roma. Daug metų praėjo, o aš negalėjau niekaip jos pamiršti. Kol visai neseniai iš internetų sužinojau kaip ją atgaivinti pagal GOSTą. Jūsų dėmesiui – Romo boba.

Reikės:

  • 212 + 200 g pačių geriausių miltų;
  • 147 + 240 + 165 g vandens;
  • 5 g sausų mielių;
  • 103 g sviesto;
  • 105 + 240 + 500 g cukraus;
  • 82 g kiaušinio arba melanžo;
  • 1.5 g druskos;
  • 52 g razinų;
  • 5 g romo;
  • 5 g citrinos sulčių;
  • vanilės ekstrakto;
  • svarstyklių;
  • termometro;
  • daug laisvo laiko.

dscf8390

Atkreipiu dėmesį, kad viskas yra gramo tikslumu – net vanduo. Net menkas nukrypimas nuo recepto sukuria ne Romo bobą, o gaidį. Turėkite omeny.

Trumpa įžanga iš kur atsirado Romo boba: ogi buvo toks nevykęs Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Leščinskis, kuris labai mėgo saldumynus. Tai jo virėjas ir sugalvojo cukrų skiesti romu, nuo ko, Leščnskis vieną dieną ir mirė.

img_20160910_102859734

Bet mes nebijome mirti, todėl iš ryto užsileidžiame naują Becko dainą

Ir sumaišome 212 g sijotų aukščiausios prabos miltų, 5 g sausų mielių ir 147 g šilto vandens. išminkome ir paliekame šiltai kilti 2-4 valandas.

dscf8391

O kol turime laiko, ruošiame cukrinę užtepėlę boboms. 500 g cukraus ištirpiname 165 g vandens, nuolat maišydami ir o truputį šildydami.

dscf8392

Maišome, kol sirupas užvirs. Tada uždengiame, verdame kokias 3-4 minutes, atidengiame ir pamatuojame temperatūrą: kai pasieks 108°C, įpilame citrinos sulčių ir kaitiname iki 117°C. Nuimame ir staigiai atšaldome (tarkim šalto vandens vonioje) puodą su sirupu ir plakame šluotele iki putos ims stingti.

dscf8394

Turime paruoštuką bobų užtepėlei. O per tą laiką tešla turėtų jau būti subrendusi. Todėl maišome į ją dar 200 g miltų, 103 g šilto kambario temperatūros sviesto, vieną didelį arba du mažus kiaušinius, 105 g cukraus (aš ėmiau laikytą su vanilės ankštimi), druskos. Tešla gana lipni. Jokiu būdu nededame miltų daugiau nei nurodyta. Išminkius dedame nuplikytas razinas.

dscf8395

Tešlą paminkome, uždengiame ir dedam į šaldytuvą dviem valandom, išimam, paminkom, vėl dedam į šaldytuvą dar keletui valandų. Dabar daliname tešlą į stalo teniso dydžio gumuliukus ir dedame į formeles.

dscf8397

Paliekame dar dviems valandoms šiltai, kol tešlos kiekis padvigubės.

dscf8398

Kepame apie pusvalandį 180°C temperatūroje orkaitėje.

dscf8400

Iškeptus keksiukus paliekame atvėsti. Ir apskritai, paliekame juos atidengtus džiūti kokias 6 valandas. Ša, nesikeikiame, nes

img_20160910_102718449

Galiausiai ruošiame dar vieną sirupą: 240 g cukraus (šį kartą ėmiau rudąjį) tirpiname 240 g vandens, šildome ir viriname, bet temperatūra neturi viršyti 103°C. Sirupą atvėsiname palaipsniui, tada pilame romą, portą, cheresą ar bet ką, kas patinka.

dscf8402

Keksiukų dugnus praduriame mediniu pagaliuku ir mirkome į šiltą sirupą po keletą kartų, kad sugertų kuo daugiau.

dscf8403

Paliekame valandą apverstus, kad sirupas gerai įsigertų. O tuo tarpu karšto vandens vonelėje atitirpiname cukrinę užtepėlę (nes ji per ilgą laiką bus sukietijusi) ir tepame ant keksiukų.

dscf8404

Prisipažinsiu, cukraus rojus. Tikrai tiek daug užtepėlės nereikia, pažiūrėkite iš arčiau.

dscf8405

Todėl, jei sugalvosite gaminti Romo bobas, rekomenduoju užtepėlės cukraus kiekį mažinti dvigubai. Man dar išėjo keletas ciberžolinių karamelių iš perteklinio cukraus.

dscf8406

Vargo daug, bet skonis tikrai toks pats, kaip prieš 30 metų stoties bufete.

Pabaigai – dar vienas superinis naujas gabalas

Aš tikiuosi atleisite man tokį sudėtingą receptą.

Nepatetiški šokoladiniai saldainiai su čili

Ir aš sakau, velniop patosą, švelnius jausmus, meiles seiles. Tegyvuoja hardkoras ir čili pipirai.

Kalėdų proga sukau galvas ką padovanoti artimiems ir tolimiems žmonėms, neprikišus jiems nereikalingų daiktų, tuo pačiu parodant deramą pagarbą. Pagalvojau, kad geriausia dovana – rankų darbo ir iš širdies. Kad pavyktų nepulti veidu į purvą, mums reikės:

  1. 300 g šokolado. Kuo geresnis, kuo brangesnis, tuo skaniau. Geriasia pirkti iš AJ šokolado gabalais.
  2. 300 g gliaudytų saulėgrąžų.
  3. 50 g sviesto.
  4. Saują čili dribsnių (ne miltelių).

Ne milteleliai, jobta.

DSCF8119

Viskas kartu:

DSCF8117

Vienu žodžiu, saulėgrąžų ir šokolado santykis turi būti 1:1. Vietoje saulėgrąžų gali būti sezamas ar net sezaminiai ar migdoliniai florentinai – tai jūsų iškrypusios fantazijos reikalas.

Saulgrąžas reikėtų pakepinti ant sausos keptuvės.

DSCF8122

O šokoladą ištirpinti… ne ne saujoje, o inde virš vandens vonelės.

DSCF8138

Kartu su sviestu. Kai ištirps – maišome su čili dribsniais.

DSCF8139

Tada –  su skrudintom saulėgrąžom.

DSCF8140

Krupščiai, kad nebūtų jokių gumulų. Tada dedam į tam pritaikytas formeles.

DSCF8141

Ir pašaunam… į šaldytuvą bent keletui valandų. O tada jau galima ir ragauti ir dovanoti.

Atostoginis vištienos šašlykas

Kaip žadėjau ankstesniame įraše, trumpai papasakosiu apie atostogas. Turėjau malonumo praleisti keletą savaičių Aukštaitijos nacionaliniame parke. Na, parkas – kaip parkas, ar ne?

DSCF7112

Galima užsilipti ant Bitės ryšių bokšto. Arba ant Ginučių piliakalnio.

DSCF7148

Nors dauguma, kažkodėl, dročina ant Ladakalnio, Ginučių piliakalnis man labiau patiko.

Galima prasieiti miško takeliu ir prisirinkti pilną skrybėlę lazdyno riešutų.

DSCF7178

Arba pasigauti keletą lynų ir išsivirti prašmatnios šaltienos su paprika ir morkomis (deja, nefotkinau). Antros dienos tokia šaltiena – pati geriausia užkanda prie bet ko. Arba nukirsdinti gaidį ir iš jo krūtinėlės išsikepti šašlyką.

DSCF7179

 

Tereikia tiek nedaug: sumaišyti supjaustytą mėsą, pašlakstytą citrinos sultimis su smulkiai supjaustytu svogūnu ir miške surinktais čiobreliais ir marinuoti gerą pusdienį. Tada suverti ant iešmų ir pabarstyti druska.

DSCF7181

Sudeginti glėbį beržinių malkų ir kepti ant žarijų.

DSCF7186

 

Kartu su paprikomis.

DSCF7187

Patiekti su stebuklingai pigiu ir labai lietuvišku Astravo dvaro alumi.

DSCF7190

Skanaus, toks patiekalas ir ankstyvą rudenį labai gerai: tarkim išsiruošiame grybauti ankstų ūkanotą rytą, po pietų užsikuriame laužą miško laukymėje, o vėsų vakarą mėgaujamės.

Tarp kitko, Labanoro džiunglėse, pasirodo, gyvena kažkokia laukinė gentis. Vieną laukinį žmogų pavyko nufotkinti ties kažkokia protaka tarp ežerų.

DSCF7075

Būkite su laukiniais atsargūs.

Tobula naminė duona

Šitą, kaip ir užtrukau su nauju receptu, ar ką tai. Bet, tikiuosi, manęs niekas nepasigedo. Kita vertus, kai kam, su tobulos formos receptų tinklaraščiu, esu pažadėjęs naminės duonos receptą, todėl trumpam grįžtu į savo tobulo turinio tinklaraštį.

Kaip besiekčiau tobulumo daugelyje veiklų, niekada nepavyksta prie jo priartėti, todėl ir šiuo atveju, tas tobulumas sąlyginis. Kaip bebūtų, duona, iškepta pagal šį paprastą receptą, mano kuklia nuomone, gaunasi beveik tobula: minkšta ir porėta, kvapni ir ilgai nežiedėjanti.

Pagrindinis akcentas – kepame dideliame metaliniame puode su dangčiu. Puodas turi būti karščiui atsparus, geriausia – ketaus. Ir raugas.

Ruošiant tešlą – svarbiausia miltų ir vandens tūrio (ne svorio) proporcijos 2:1. Taigi, geram kepalui duonos imame:

  • 1000 ml miltų;
  • 500 ml šilto vandens;
  • 100 ml raugo;
  • 1 a.š. druskos;
  • 0.25 a.š. sausų mielių, jei nenaudojame raugo.

DSCF6728

Tiesiog supilame visus ingredientus į didelį dubenį, išmaišome, jei netingime – paminkome, bet nebūtinai

DSCF6730

ir, uždengę švariu rankšluosčiu, paliekame kildintis 4-6 valandas, o geriau – visą naktį. Iškilusi tešla:

DSCF6739

Įkaitiname orkaitę ir puodą su dangčiu joje iki 230ºC. Išimama įkaitusį puodą (atsargiai, nenudekite!) ir dedame į jį tešlą. Jokių riebalų, nieko nereikia.

DSCF6740

Uždengiame ir kišame atgal į orkaitę 30 minučių. Po 30 minučių nuimame dangtį

DSCF6743

 

ir kepame dar 15-20 minučių nemažindami karščio.

DSCF6744

Duona pati lengvai iškrenta iš apversto puodo. Ją suvyniojame į rankšluostį keletui valandų, kad atvėstų ir baigtų bręsti minkštimas.

DSCF6747

Galite pamiršti visus minkymo ir temperatūros kontroliavimo vargus. Beje, į tešlą galima dėti bet kokius pagardus: kmynus, kalendros sėklas arba net iškloti puodą ajeraus. Skanaus

Plikytų kiaušinių blynai

Skamba baisiai ir skausmingai. Bet nesibaiminkite, nei vienas vyras, gaminant šiuos blynus, nenukentėjo. Aš tikiuosi, po šio recepto bus pasotinti visi blynų mylėtojai iki kitų Užgavėnių. Varom:

  • 3-4 kiaušinių;
  • 400 g miltų;
  • 0.5 l kefyro;
  • 50-70 g lydyto sviesto;
  • 1 šaukšto cukraus;
  • 1 a.š. sodos (gesinti nereikia, kefyras tai padarys);
  • žiupsnio druskos;
  • dėmesio! 300-400 ml verdančio vandens.

DSCF6438

Atkreipiu dėmesį, kad kiaušiniai ir kefyras turi būti kambario temperatūros.

DSCF6446

Kiaušinius gerai išplakame iki putų su cukrumi ir druska. Nesustodami plakti, po truputį pilame verdantį vandenį. Plakame keletą minučių, kad verdantis vanduo nesutrauktų kiaušinių.

DSCF6447

 

Plakdami pilame kefyrą. Plakame dar keletą minučių. Beriame sodą. Po šaukštą beriame miltus ir vis plakame, kol tešla bus lietinių konsistencijos. Pilame išlydytą ir atvėsintą sviestą.

DSCF6450

 

Kaip ir visus blynus, kepame ketaus keptuvėje be papildomų riebalų. Blynai gaunasi švelnūs it šilkas, porėti ir lengvi.

DSCF6452

 

Pats tas su brie sūriu. Skanaus ir žiema tenegrįžta.

Blynai su bananais

Neatsitraukdamas nuo viryklės atiduodu duoklę saldžių blynų mylėtojams. Irgi be užuolankų ir įžangų, labai paprasti blynai. Reikia:

  • 300 g miltų;
  • 2 bananų;
  • 0.5 l pieno;
  • 1 kiaušinio;
  • kukurūzų ar kito neutralaus aliejaus.

DSCF6441

Maišome paprastą tešlą iš miltų, kiaušinio ir pieno.

DSCF6442

 

Šakute ar blenderiu triname bananus.

DSCF6443

 

Dedame į tešlą.

DSCF6444

 

Plakame. Žmonės kalba, kad dėl glamūro čia reikėtų įdėti bent pusę stambiai tarkuotos gero šokolado plytelės. Bet aš šokoladui kaip ir ikrams neuždirbu. Pilame keletą šaukštų bekvapio aliejaus.

DSCF6445

 

Kepame, kaip visada ant ketaus keptuvės be papildomų riebalų.

DSCF6449

 

Blynai traškūs ir trapūs kaip Kalėdiniai vafliukai. Tik truputį saldesni ir sotesni. Aleliuja!

Vyriški blynai su krienais, svogūnais ir mėsa

Šios savaitės visi receptai skirti blynams. Stengsiuosi iki antradienio, t.y. Užgavėnių, maksimaliai užpildyti blynų receptų vakuumą lietuviškoje blogosferoje. Be ilgų preliudijų imamės žžostkos kulinarinės penetracijos. Reikės:

  • 400 g miltų;
  • puslitrio pieno;
  • dviejų kiaušinių;
  • didelio svogūno arba poros mažų;
  • 50 g lydyto sviesto arba gy;
  • 1 a.š. sodos ir kelių lašų acto jai užgesinti;
  • žiupsnio druskos.

DSCF6429

Svogūną itin smulkiai pjaustome ir kepame lydytame svieste iki gabalėliai taps permatomi. Šiukštu, neilgiau!

DSCF6430

 

Kiaušinius plakame su trupučiu druskos.

DSCF6431

 

Jie tarsi panašūs į prasigėrusį valdininką paburkusiais paakiais, sakantį: “Ėė, blia, aš su Brazausku gėriau…“

Sumalam tam valdininkui snukį iki putų, kad nepistų proto.

DSCF6432

 

Beriame miltus, pilame pieną, užgesintą sodą,

DSCF6434

plakame lietinių konsistencijos tešlą, papildomai įmaišome keptus svogūnus su visais riebalais.

DSCF6433

 

Kepame ketaus keptuvėje be riebalų – jų ir taip turėtų pakakti.

DSCF6435

 

Blynus kertame su krienais ir iš anksto orkaitėje su česnaku ir džiovintomis slyvomis kepta sprandine.

DSCF6436

 

Skanesnių blynų, ko gero, nesu ragavęs. Pažiūrėkite:

DSCF6437

 

Ir nusigraužiau nagus, kad užgerti neturėjau pipirinės su medumi. Skanaus. Bus daugiau blynų.