Plikytų kiaušinių blynai

Skamba baisiai ir skausmingai. Bet nesibaiminkite, nei vienas vyras, gaminant šiuos blynus, nenukentėjo. Aš tikiuosi, po šio recepto bus pasotinti visi blynų mylėtojai iki kitų Užgavėnių. Varom:

• 3-4 kiaušinių;
• 400 g miltų;
• 0.5 l kefyro;
• 50-70 g lydyto sviesto;
• 1 šaukšto cukraus;
• 1 a.š. sodos (gesinti nereikia, kefyras tai padarys);
• žiupsnio druskos;
• dėmesio! 300-400 ml verdančio vandens.

Atkreipiu dėmesį, kad kiaušiniai ir kefyras turi būti kambario temperatūros.

Kiaušinius gerai išplakame iki putų su cukrumi ir druska. Nesustodami plakti, po truputį pilame verdantį vandenį. Plakame keletą minučių, kad verdantis vanduo nesutrauktų kiaušinių.

 

Plakdami pilame kefyrą. Plakame dar keletą minučių. Beriame sodą. Po šaukštą beriame miltus ir vis plakame, kol tešla bus lietinių konsistencijos. Pilame išlydytą ir atvėsintą sviestą.

 

Kaip ir visus blynus, kepame ketaus keptuvėje be papildomų riebalų. Blynai gaunasi švelnūs it šilkas, porėti ir lengvi.

 

Pats tas su brie sūriu. Skanaus ir žiema tenegrįžta.

Vyriški blynai su krienais, svogūnais ir mėsa

Šios savaitės visi receptai skirti blynams. Stengsiuosi iki antradienio, t.y. Užgavėnių, maksimaliai užpildyti blynų receptų vakuumą lietuviškoje blogosferoje. Be ilgų preliudijų imamės žžostkos kulinarinės penetracijos. Reikės:

• 400 g miltų;
• puslitrio pieno;
• dviejų kiaušinių;
• didelio svogūno arba poros mažų;
• 50 g lydyto sviesto arba gy;
• 1 a.š. sodos ir kelių lašų acto jai užgesinti;
• žiupsnio druskos.

Svogūną itin smulkiai pjaustome ir kepame lydytame svieste iki gabalėliai taps permatomi. Šiukštu, neilgiau!

 

Kiaušinius plakame su trupučiu druskos.

 

Jie tarsi panašūs į prasigėrusį valdininką paburkusiais paakiais, sakantį: “Ėė, blia, aš su Brazausku gėriau…“

Sumalam tam valdininkui snukį iki putų, kad nepistų proto.

 

Beriame miltus, pilame pieną, užgesintą sodą,

plakame lietinių konsistencijos tešlą, papildomai įmaišome keptus svogūnus su visais riebalais.

 

Kepame ketaus keptuvėje be riebalų – jų ir taip turėtų pakakti.

 

Blynus kertame su krienais ir iš anksto orkaitėje su česnaku ir džiovintomis slyvomis kepta sprandine.

 

Skanesnių blynų, ko gero, nesu ragavęs. Pažiūrėkite:

 

Ir nusigraužiau nagus, kad užgerti neturėjau pipirinės su medumi. Skanaus. Bus daugiau blynų.

Istoriniai blynai su raugu

Artėjančių Užgavėnių kontekste siūlau keletą blynų receptų. Ne šiaip kokių lietinių, o true blynų, užmaišytų pagal skirtingas technologijas. Šiandien, eskaluodami vakarykštę raugo temą, kepsime blynus su raugu. Iš principo, tai yra mieliniai blynai, tik su malonia rūgščia nata. Kodėl?Nes raugas yra niekas kitas, kaip laktobacilų ir mielių kolonija. Ten dar keletas kitų bakterijų rūšių, tačiau jos nei naudingos, nei kenksmingos. Jei jau užvedėm kalbą apie raugą, tai kokybiškas raugas kvepia prabangiu šampanu už kokius $200 už butelį, o jei būti visai tiksliam, tai šampanas kvepia raugu, nes šampaną ir gamina rauge gyvenantys mikroorganizmai. O jei netyčia atsitiko, kad jūsų raugas turi acetono kvapą – neišsigąskite, tai reiškia, kad jūsų rauge vyrauja ne laktobacilos, o glitimą ėdančios bakterijos, kurios, kaip minėjau, nėra nei blogos, nei geros. Tokį raugą tereikia pamaitinti keletą kartų sausu daviniu ir jis atsigaus.

Dovanokite, užsikalbėjau, kepame šampanu kvepiančius blynus. Jiems reikės:

• stiklinės kitos raugo;
• puskilio miltų;
• puslitrio pieno, gal kiek daugiau;
• 50-100 g sviesto;
• 2 kiaušinių;
• poros šaukštų cukraus;
• 0.5 stiklinės nerafinuoto saulėgrąžų aliejaus;
• žiupsnio druskos.

Visų pirma, atskiriame kiaušinių trynius nuo baltymų. Kol kas atidedame. Raugą praskiedžiame trupučiu šilto vandens dideliame dubenyje. Pamažu įsijojame miltus, beriame cukrų, įmaišome trynius.

 

Paminkome truputį. O tada šildome pieną ir jame tirpiname sviestą. Bet pienas turi būti šiltas, ne karštas, ne daugiau 40ºC.

 

Pilame į tešlą ir maišome, nepamirštame druskos. Kai tešla bus padorios lietinių konsistencijos, gal kiek tirštesnė, įmaišome saulėgrąžų aliejų.

 

Paliekame uždengtą tešlą 2-3 valandom šiltoje vietoje. Ji turėtų gerokai išsipūsti per tą laiką.

 

Čia dar ne viskas. Jei pamenate, mums liko kiaušinių baltymai. Juos išplakame iki standžios putos ir atsargiai įmaišome į tešlą.

 

Dabar kepame, be jokių riebalų ketaus keptuvėje (na gerai, prieš pilant tešlą pirmajam blynui reikėtų patepti aliejumi keptuvės dugną, bet vėliau tikrai nereikia).

Jei neturim ketaus, tiks bet kokia netraukianti keptuvė. Iškeptus blynus krauname į krūvą, patys nevalgom ir įnamius vaikome nuo blynų, nes jie dar nesubrendę.

 

Įspėju, kad tai ne desertiniai saldūs blyneliai, tai – sotūs pusryčiai drūtam, darbščiam, rūgštelę mėgstančiam vyrui ir jo moteriai. Patiekiami, paprastai su grietine ir ikrais, bet, kadangi nesu labai darbštus, tai ikram neuždirbu. Tik rūgščiam jogurtui.

 

Dar neblogai turėtų šie blynai eiti su medumi, bet čia jau на любителя. Iš arčiau silpnaregiams.

 

Miltai dar nesibaigė mano aruoduose, todėl, pažadu, iki Užgavėnių dar bus blynų. Laimės ir laisvės, broliai ir seserys

Virtinukai ir сексуальный прибалтийский акцент

Prisiminiau kairiakrantę Ukrainą. Pyragėliai su bulvėmis, kopūstais, uogiene, virtinukai su vyšniomis, braškėmis ar varške. Apie milžiniškas gamyklas, šachtas, tirikonus, baltų keramikinių plytelių namukus, saldžius kumščio dydžio melionus nepasakosiu. Tik apie virtinukus. Būtent virtinukai – tai kas skaniausia ten. Apskirtai, ukrainiečių ir rusų virtuvėje miltiniai patiekalai užima išskirtinę vietą. Beje, žodis колдуны, pasirodo, nėra prastai rusiškai kalbančių, ir žodžio пельмени nežinančių, lietuvių prasimanymas – toks patiekalas tikrai egzistuoja Ukrainoje, Baltarusijoje ir Vakarų Rusijoje.

Какой скиртум, pradedame gaminti virtinukus arba вареники. Prieš tai nusiplauname rankas, tai būtina. Imame:

• 0,5 kg kvietinių sijotų miltų;
• 0,5 l riaženkos arba kefyro (riaženka autentiškiau, б/п);
• 2 kiaušinius;
• 1/4 a.š. sodos;
• druskos;
• 200 g varškės;
• su cukrumi trintų šviežių uogų, mano atveju – spanguolės, bet gerai ir vyšnios, braškės, serbentai ar net О-БЛЯ-ПИХА.

Кароче, užbėgdamas už akių, noriu pasakyti, kad toks tešlos ir įdaro santykis nesveikai neproporcingas: sunaudojau gal tik šeštadalį tešlos, apsirijau, todėl likusią tešlą užšaldžiau juodai dienai.

Ruošiame tešlą: į kambario temperatūros riaženką dedam sodą – taip ji užsigesins, žiupsnį druskos, kiaušinius (geriau tik trynius), išmaišome ir pamažu beriame miltus bei nuolat minkome. Beriame miltus tol, kol tešla pasidarys elastinga (kaip jaunamartės krūtys (mano Cė)) ir nebelips prie rankų. Atidame tešlą pusvalandžiui, darome įdarą. Tiesiog per sietelį arba šakute gerai pertriname varškę, pridedame trintų uogų ir фсё!

Pradedame kočioti tešlą nedidelėmis porcijomis. Lakštas turi būti tikrai plonas, nes ukrainietiškų virtinikų esmė – permatoma tešla. Stikline ar forma padarome tešlos skritulius ir dedame į juos varškės įdarą.

Forma ne esmė, nes dalį virtinukų dariau iš kvadratinių lakštelių. Dedam ant miltais pabarstytos lėkštės.

Toliau mes turime du pasirinkimus: virti juos vandenyje arba ant garų. Pasisekė tiems, kas turi garpuodį (буржуяй, превед!), o tokie kaip aš bando konstruoti tokį divaisą:

Užkaičiame dideliame puode litrą vandens, dedame sviestu suteptą дуршлёка ir gariname jame virtinukus. Prisipažinsiu, padariau taip vieną partiją ir spjoviau: žinoma, taip žymiai skaniau, bet vargo – нуивон**х. Kitas partijas tiesiog dėjau į didelį kiekį verdančio vandens, palaukiau kol virtinukai iškils į paviršių, dar paviriau 1-2 minutes ir kiaurasamčiu ištraukiau.

Skanu шопе***ц, apvalkalas kaip šilkinis, įdaras – tiesiog tirpsta burnoje. Valgome tai su grietine, sviestu arba su tuo ir anuo. Skanaus.

Ложки в руки, ну и фсе дилаааа…

PS. Mano mylimiausia lietuviška daina su teisingu akcentu:

 

Kijevo kotletas – didžiausia kulinarinė nesėkmė

Laba diena. Esu piktas, pavargęs ir nusivylęs. Anądien pasvajojau apie Kijevo kotletą. Pamaniau, kad nebus sunku pasigaminti. Suglumino ingredientų kainos. Skaičiuojame:

• Vištienos krūtinėlės – 20 lt.;
• kiaušinis – 0,40 lt.;
• sviestas – 2 lt.;
• česnako skiltelė – 0,20 lt.;
• gelsvė (galima bet kokias žoleles) – ačiū Gurgenovaitei, būsimai kartografijos deivei;
• keletas šaukštų miltų ir keletas šaukštų džiūvėsėlių – tarkim 0,20 lt.;
• butelis aliejaus gruzdinimui – 8 lt.;
• druska – 0,10 lt.;
• garnyras (bulvės, kopūstai, žirneliai, morkos) – 5 lt.;
• elektros energija – 0,40 lt?
• darbas – neįkainojama.

36 lt. už produktus patiekalui keturiems žmonėms gal daugoka? Gerai, trauktis nėra kur. Pradžioje reikia paruošti sviestą. Aš sušildžiau jį iki kambario temperatūros ir sumaišiau su druska, gelsve ir trintu česnaku.

Suformavau tokius, emmmm, keistos formos cilindriukus,

kuriuos paslėpiau šaldiklyje, kol bus ruošiama vištienos filė.

Kaip jau pastebėjote, vištienos filė yra dviejų tipų. Viena didesnė ir stangresnė, antroji, mažesnė, minkštesnė, vadinamoji vidinė. Tad, pasirūpinkime, kad Kijevo kotletui turėtume abi. Jas galima nusipikrti atskirai arba kartu. Šiuo atveju reikia atsargiai atskirti vieną nuo kitos. Visus filė gabalėlius reikia sumušti su plaktuku iki plono blyno. Mušti reikia atsargiai, nepersistengti, antraip filė sužalosime ir sviestas, kurį reikia padėti ant pasūdytos didžiosios išmuštos filė

ir užkloti pasūdyta mažąja, gali išbėgti. Kita vertus, jei išmušim per silpnai, galabas bus storas ir sukniai seksis susukti kotletą

Kaip matote, nelengva užduotis. O ir mano kotletas abejotinos estetinės vertės. Tačiau aš nenukabinu nosies. Dabar reikia išplakti kiaušinį, jame apvolioti kotletą, tada kotletą apvolioti miltuose, tada dar kartą kiaušinio plakinyje, tada džiūvėsiuose… Ar aišku?

Dabar artėja pati nemaloniausia Kijevo kotleto ruošimo dalis. Įjungiame orkaitę iki 220ﹾC temperatūros, o dideliame puode, o kas turi – gruzdintuvėje įkaitiname litrą aliejaus, kad tas užvirtų. Aliejuje verdame kotletus daugiausiai penkias minutes, bet pakaks ir poros. Jei sviestas prasimuš pro vištienos kiautą – chana, užputos ir bandys išlipti iš puodo.

Apgruzdintus kotletus išimame iš aliejaus, kuriame, beje, dar galima gruzdinti bulvytes, ir pašauname į orkaitę penkiolikai dvidešimčiai minučių. Galų gale, po kančių ir vargų, turime abejotinos kulinarinės, maistinės ir higieninės vertės patiekalą.

Skanaus, kam patinka. Bet aš pažadėjau sau dagiau tokio šlamšto nebegaminti. Na, patys pamąstykite, kam mums toks brangus, nesveikas, riebus, sudėtingas patiekalas, kai mano tinklaraštyje beveik pusantro šimto kitų puikių patiekalų receptų? Pažiūrėkite iš arčiau

Aa? Nu gal ir nieko, kai prapjauni tą kevalą ir išbėga česnako aromato įsigėręs sviestas, o degančių riebalų kvapą bute pamažu permuša gelsvė.

Ir kad jau čia toks feilas, tai reklama:

Pirkčiau naują arba geros kokybės padėvėtą dviračio priekabą vaikams vežioti. Kas nežino kas tai

Barščiai

Labas,

užbėgdamas už akių bet kokioms spekuliacijoms, noriu pranešti visokio plauko cenzoriams, redaktoriams, prižiūrėtojams, kad šio įrašo paskutinėje nuotraukoje yra pavaizduota ne tai, ką jūs manote. Galite atlikti nuotraukos spektrinę analizę, kad įsitikintumėte, jog ten – vanduo iš čiaupo, o ne tai, ką jūsų liguista fantazija bando pasakyti. Čia dar vienas išbandymas jūsų ištvirkusiems protams: ką matote paveiksliuke?

pavogta iš http://www.frenblog.com/illusion/dolphin-illusion/

Taip, šiandien jūsų dėmesiui pateikiu paprastą barščių receptą. Pagrindiniai ingridientai:

• burokėlis;
• pora bulvių;
• gabalėlis kopūsto;
• morka;
• svogūnas;
• pora pomidorų (konservuotų arba šviežių);
• džiovintų grybų;
• kelios skiltelės česnako;
• truputis rūkytų arba sūdytų lašinukų;

• ir, svarbiausia, pora kubelių stipraus jautienos sultinio; štai jie, ką tik iš šaldiklio:

Kai tik kubeliai ištirps, įmetame visą svogūną ir smulkintus grybus į sultinį. Kai tik jis užvirs, sudedame griežinėliais supjaustytą morką, po 5 minučių – supjaustytas bulves, dar po 10 minučių – stambiai sutarkuotą burokėlį ir supjaustytą kopūstą. Verdame dar 10 minučių ant silpnos ugnies, įdedame smulkintus nužievintus pomidorus ir įberiame žiupsnį džiovinto mairūno. Dabar galime išjungti viryklę, uždengti puodą ir palikti sriubą “prisirpti” dar 10 minučių. Nepamirštame išmesti nuvirtą svogūną. Druskos neturėtų trūkti – sultinys buvo verdamas pakankamai sūrus, su kvapiaisias pipirais, lauro lapu, gvazdikėliais.

Tuo tarpu pasiskrudinam keletą riekučių juodos duonos, įtriname ją česnaku ir uždedame smulkiai pjaustytų lašinukų – taip barščius valgo ukrainiečiai. Pilame į dubenį sriubą, pagardiname pipirais, grietine ir petražolėmis. Skanaus.