Biudžetinė tortilija

Iš biudžeto tunkančiam ofiso planktonui ir maistas turi būti biudžetinis, antraip užaugs žandai, o per pilvą nebesimatys pimpalo/ putkos. Kad jau užvedėm kalbą – ne apie anuos organus – apie biudžetinį maistą, turėkite omenyje, kad visos picos, kebabai, šaltibarščiai yra gaminami iš visokių atliekų. Tortilijos, ispaniškos su bulvėmis ir kiaušiniu ar meksikietiškos, apie kurias šiandien kalbėsime – be jokios abejonės pigus biudžetinis užkandis. Taigi, jei norite pigios marichuanos, pigių karštų ūsuotų gražuolių glamonių ir pigaus skanaus maisto, prašau sekti mane.

Mums reikės:

  • vakarykštės virtos vištos;
  • poros stambiai tarkuotos morkos;
  • skardinės raudonų pupelių;
  • skardinės kukurūzų;
  • konservuoto pomidoro ar dvejų;
  • raudono svogūno;
  • minkšto rakletės sistemos sūrio;
  • česnako;
  • čiliako;
  • kumino;
  • pačios tortilijos;

DSCF6290

 

 

Atskirai norėčiau pakalbėti apie tortilijos padą. Visų pirma neužkibkite už mito, esą tortilija gaminama iš kukurūzų: nieko panašaus, jas beveik visada kepa iš kvietinių miltų. Kitas mitas ir smūgis per biudžetniko piniginę – pirkti jau gatavas tortilijas iš Santa-Maria, ar, neduokdie, kokias lenkiškas iš prekybcentrio. Tikros hardkorinės tortilijos gaminamos namų salygomis: 58-60 % kvietinių miltų, 35 % vandens, likusi dalis kukurūzų aliejus ir žiupsnis druskos. Kepamos ant sausos keptuvės. Tyc:

DSCF6304

 

Kitoje keptuvėje su trupučiu aliejaus kepamas kuminas, česnakas ir kapotas svogūnas (šalotas, aišku būtų jėga).

DSCF6291

 

Po kurio laiko dedamos morkos ir trintas konservuotas pomidoras. Pasūdoma ir troškinama pora minučių.

DSCF6292

 

Tada dedamos pupelės.

DSCF6293

 

Čiliakas.

DSCF6297

 

Prieš pabaigą – smulkinta vištiena ir kukurūzai.

DSCF6298

 

Troškiname ant nesmarkios ugnies, kol nugaruos skystis, kad galėtume įdarą dėti ant blyno. Vyniojame, prieš tai gausiai pabarstę tarkuotu sūriu.

DSCF6300

 

Pakepiname ant sausos keptuvės abi puses po keletą minučių. Patiekiama su gokamole (receptą rasite čia) ir lengvu šviesiu alumi.

DSCF6301

 

Silpnaregiams

DSCF6302

 

O kad nepersivalgytume, Jūsų dėmesiui – visų laikų linksmiausias koncertas (jei esate fašistuojantis ar radikalių dešiniųjų pažiūrų, išgerkite raminamųjų, nes fašizmas No pasaran!).

 

Reklama

Varguolio plovas su abrikosais

Kaip jau ir užtrukau su naujais receptais. Viskas dėl nesibaigiančių studijų. Ką tik pabaigiau vieną kulinarijos kursą Harvarde, dabar pradėjau maisto chemijos kursą Makgilo universitete. Pertraukose tarp chemijos uždavinių stengiuosi užkąsti. O kai pajamos labai ribotos, taupydamas nusiperku:

  • avies karką, kuri neįtikėtinai pigi;
  • puskilį morkų;
  • tris svogūnus;
  • galvą česnako;
  • porą saujų džiovintų abrikosų;
  • puskilį ar kiek daugiau ryžių;
  • druskos, stiklinę aliejaus;
  • prieskonių: kalendros sėklų, kumino, šafrano, čili.

DSCF6243

Morkas pjaustome šiaudais, svogūnus – žiedais.

DSCF6244

 

Karką kepame gerai įkaitintame aliejuje, pabarstydami druska ir kalendros sėklomis.

DSCF6245

 

Gražiai apskrudiname iš visų pusių, išimame. Riebaluose kepame morkas, išimame, kepame svogūnus, jiems suminkštėjus grąžiname morkas.

DSCF6246

 

Kiek pakepame, grąžiname karką, dedame česnako galvą, čili pipirus, užpilame šaltu vandeniu, kad apsemtų viską.

DSCF6247

 

Troškiname ant lėtos ugnies 40 minučių. Arba valandą. Arba kol karkos mėsa ims pati luptis nuo kaulo. Arba kol namiškiai ir įnamiai ims zirzti, kad nuo aromato išalko ir nebegali ilgiau laukti. Tada dedame nuplautus abrikosus ir šafraną.

DSCF6250

 

Po 5 minučių – perplautus ryžius ir kuminą.

DSCF6252

 

Dabar negalima atsitraukti nuo puodo. Sumažiname ugnį iki minimumo ir švelniai glostome ryžius šaukštu taip, kad formuotume kūgį puodo vidury. Taip darbuojamės tol, kol beveik nebelieka laisvo skysčio puode. Tada išjungiame ugnį ir sandariai uždengę puodą paliekame pusvalandžiui plovui pribręsti. Skanaujame su vienu geriausių lietuvišku alumi. Dar neblogas “Raudonųjų dobilų“.

DSCF6253

 

Silpnaregiams

DSCF6254

 

Nebrangu, kuklu ir skanu.

Šokoladinė molė ar šokoladinis molis?

Kiek daug interpretacijų gali kilti, ar ne? Galėjau žodį “molė” parašyti iš didžiosios – būtų dar daugiau. Na ką gi, nuliūdinsiu jaunuosius statybinikus – pasakosiu Jums ne apie molį, tamsiaodžių kreolių iš Anglijos kolonijų mylėtojams irgi teks nusivilti. Ligi šiol nesu tikras ar nahuatlių kalbos žodis mole vartotinas lietuvių kalboje ir, jei vartotinas, kokios jis giminės. Gal kas pasakys?

Taigi, legendinis meksikietiškas patiekalas – mole negra su kalakutiena. Variacijų milijonai, kiekvienoje Meksikos provincijoje gaminama vis kitaip, prieksonių rinkiniai skirtingi, tad pateiksiu lietuviškam pilvui priimtiną variantą.

Imame:

  • puskilogramį kalakutės papų;
  • 400 ml gerų pomidorų savo sultyse (arba šviežių, jei gyvenate Pietų pusrutulyje);
  • raudoną svogūną arba keletą šalotų;
  • keletą skiltelių česnako;
  • 1-5 šviežius arba džiovintus čili;
  • 50 g karčiojo šokolado (geriau nesaldaus);
  • saują džiovintų slyvų ir abrikosų;
  • 50 g sezamo sėklų;
  • bananą (prisipažinsiu, nelabai jis buvo reikalingas, geriau nedėti);
  • druskos;
  • kukurūzų aliejaus;

dscf1561

  • prieskonių: kumino, raudonėlio, kalendros;

dscf1563

  • čipotlio.

dscf1562

Čipotlis (chipotle) – rūkytas jalapeno pipiras. Nerealus daiktas. Lietuvoje jau galima kai kur įsigyti, bet neapsimoka, geriau atsisiųsti iš kokio Londono. Jei neturite, galima pakeisti, į padažą įdėjus daugiau džiovintų slyvų ir paprastų čili miltelių.

Pradedam. Kubeliais supjaustome kalakutieną ir apkepame be fanatizmo.

dscf1565

Kol kepa, susipjaustome svogūną, česnaką, čili.

dscf1564

Kai tik mėsa truputį apskrus, išimame ją, padedame šiltai. Ant nedidelės ugnies kepame pjaustytas daržoves. Kai suminkštės, dedame pomidorus.

dscf1566

Troškiname 5 minutes. Taip atrodo mole roja, bet mes tęsiame toliau:

dscf1567

Dedame nuplikytus ir susmulkintus džiovintus vaisius.

dscf1568

Jei sugalvojome – ir bananą, bet jau sakiau, kad jis čia nereikalingas.

dscf1570

Dabar sumažiname ugnį iki minimumo. Galima uždengti. Tuo tarpu piestoje arba smulkintuve sutriname sezamą.

dscf1571

Sezamas sutirštins padažą ir suteiks skonio.

Dabar dedame į padažą kalakutieną, padruskiname, suberiame prieskonius ir keletą šaukštų čipotlio drožlių arba miltelių. Truputį pamaišę patroškiname ir suberiame tarkuotą šokoladą. Uždengiame ir troškiname dar 15-20 minučių. Patiekiame su ryžiais, tortijomis ar net keptomis bulvėmis.

dscf1575

Fone – naminis Pupkio alus, be jo šis patiekalas būtų kaip partitūra be smuiko rakto. Skanaus.

Ir dar – silpnaregiams:

dscf1576

Joder por favor, señoritas.

Traškūs vištos papai ir sparnai

Be jokios preliudijos ir įžangos. Perkame:

  • vištos biustą;
  • vištos sparnų kilogramą
  • sojų padažo keletą šaukštų;
  • šaukštą krakmolo;
  • žalią čili;
  • keletą šaukštų aliejaus;
  • ilgųjų pipirų
  • čili miltelių;
  • kmynų
  • citrinos sulčių.

dscf15141

Vištos sparnus nuploviau ir palikau marinuotis minimum 6 val. su sojos padažu, citrinos sultimis, šaukštu aliejaus ir kmynais. Vištos biustą apipjausčiau, filė sukapojau kvadratėliais 2*2*2 cm ar panašiai, iš kilio ir petražolės šaknies išviriau kuklų sultinį. Filė gabalėlius užpyliau sojos padažu, pabarsčiau krakmolu ir ilgaisiais pipirais; išmaišiau ir palikau 20 minučių. Kas tie ilgieji pipirai?

dscf1520

Ne, tai ne žirginėliai ir ne kirmėlės. O vištiena marinuojasi.

dscf1521

Tada maksimaliai įkaitinau keptuvėje keletą šaukštų kukurūzų aliejaus ir dėjau vištieną po gabaliuką, kad nesuliptų, intensyviai maišiau, kepiau 3-4 minutes keliomis partijomis, prieš išimant iš keptuvės, pridėjau kapoto čili pipiro (galima pridėti ir išėmus iš keptuvės). Išimti geriau ant popieriniu rankšluosčiu užklotos lėkštės, kad aliejus susigertų.

dscf1523

Vualia, gabalėliai iš išorės traškūs, viduje sultingi, bo tokio metodo esmė, kad mėsos syvai ir prieskoniai užrakinami po traškia luobele. Skanaus. Su alum, jei ką.

Bet mano žvėriško apetito tai nenumaldė. Todėl užsiėmiau sparnais.

DSCF5324

Kepami jie 180ᵒ-200ᵒC orkaitėje po folija 20 minučių ir dar 15 minučių nuėmus foliją.

Kalbant apie mėsą, va ką apie ją mano vegetarai:

person_hitler83

 

DSCF5327

 

Šikelgrūberis nerekomenduoja nei vištienos, juoba, kad ji truputį apdegusi, nei alaus, bo anas buvo vegetaras ir abstinentas. Bet mes juk ne šikelgrūberiai,ar ne?

Minimalizmas lėkštėje arba kuoja be ašakų

Atsikeli šeštą ryto, lauke dar tamsu, tvoros braška, dyzeliukai neužsiveda. Nors ne, dyzeliukai Vilniaus traukinių depe užsiveda. Gal ten kažką mechanikai pakaitina su litavimo lempom. Bala nematė, tu nežinai, tau dzin. Pasiimi termosą, fliaškę su samagonu, įsisuki į polipropileno apatinius, flyso vidurinius ir kailio viršutinius drabužius, įsispiri į veltinius. Važiuoji į Vilniaus geležinkelio stotį, sėdi į pirmą pasitaikiusį jau užvestą ir pašildytą dyzeliuką, pavažiuoji kokią valandą, išlipi. Jau prašvito. Pėdini per gurgždantį sniegą. Jokio garso, tik tavo žingsniai. Prieini prie ežero miške. Prasigręži skylę lede, sumerki pagaliukus ir lauki. Po pietų jau sėdi šiltoje virtuvėje degančiais skruostais, geliančiom rankom. Laikas pietauti.

dscf1501

 

Daugiau nieko nereikia, tik kuojų, druskos, saujos miltų ir saulėgrąžų aliejaus. Daug kas kuojų nemėgsta dėl daugybės ašakų, stringančių gerklėje, smingančių į dantenas. Yra būdas to išvengti. Reikia išdarinėtas ir nuplautas žuvis įpjauti ties stuburu daugybėje vietų skersai ir išilgai. Tada įtrinti druska, apvolioti miltuoe ir dėti į keptuvę, kurioje maksimaliai įkaitinta stiklinė aliejaus. Kuojas apkepi iš abiejų pusių po kokias 5 minutes. Turi apskrusti kaip džiūvėsiai, bet nesudegti.

Dedi tą traškią žuvį į lėkštę su grietine ir blanširuotais brokoliais. Pasibarstai grūstais pipirais. Beje, labai džiaugiesi, kad pagaliau Vilniuje galima nusipirkti labai gero lietuviško alaus.

dscf1503

 

Moterys, saugokitės vyrų, kurie nevalgo žuvies, nedėvi kalconų žiemą ir vairuoja didelį automobilį.

dscf1504

 

Toliaregiai ir trumparegiai, nepamirštam maldos prieš valgį – ji stiprina dvasią ir kūną. Che che.

Šonkauliukai prie alaus: kinietiška interpretacija

Lenkiu galvą prieš didžiąją kinų tautą ir jų istoriją. Yra ko pasimokyti iš kultūros, kurios šaknys toli toli praeityje, daug toliau, nei helenistinės ar net egiptiečių. Štai paklaus Jūsų koks užsienietis, kada Lietuvoje atsirado mūsų “pasididžiavimas” didžkukuliai, ir ką Jūs atsakysite? Mekensite apie tai, kad, galbūt prieš kokius varganus 100 metų juos iš VokiečiŲ (kirtis ant Ų) atsigabeno aškenaziai? O štai kinų, sakau kinų sąlyginai, nes kinų virtuvė labai diversiška, virtuvės pagrindai susiformavo mažiausiai prieš kokius 3000 metų, taigi. Ir nuolat vystosi. Todėl, kai tik imuosi gaminti ką nors iš kinų virtuvės, niekada neužduodu sau klausimo kodėl taip, o ne kitaip?, nes žinau, kad tai laiko patikrinti receptai ir jų patikimumo aš neturiu teisės vertinti.

Nesigilinkime dabar į politines vingrybes, Tibetą aš taip pat myliu, bet pabandykime pasigaminti paprastą ir greitą, bet tobulą užkandį prie alaus: šonkauliukų Wu Xi.

Imame:

  • kiaulienos šonkauliukų – gerą kilogramą;

dscf1354

Užbėgdamas už akių, pasakysiu, kad aš paėmiau 0,5 kg, dėl ko labai gailėjausi – šonkauliukai buvo tiesiog nušluoti nuo stalo per 5 minutes

  • pusę poro;
  • 5-6 skilteles imbiero;
  • 2-3 šaukštus medaus (galima ir dirbtinio ar net cukraus);
  • pomidorų pastos (aš paėmiau šaldytą pomidorą);
  • 3 šaukštus ryžių acto (tamsaus geriausia, bet Vilniuje dar nemačiau);
  • 2 šaukštus tamsaus sojų padažo;
  • 1 šaukštą aliejaus;

dscf1356

Taikome jau mano aprašytą stir-fry technologiją, todėl viso proceso aš  nespėjau nufotkinti.

Pradžioje nuplauname šonkaulius, supjaustome po vieną ir sumetam į puodą su verdančiu vandeniu. Šonkaulius tuojau pat išimame, vos tik vanduo užvirs vėl ir nuvarviname vandenį. Keptuvėje ar woke maksimaliai įkaitiname šaukštą aliejaus, metame šonkaulius ir, intensyviai maišydami, kepame 30 sekundžių, tiksliau, kol gražiai apskrus. Išimame, sumažiname ugnį iki vidutiniškos, pilame medų (arba cukrų), maišome, kol ims ruduoti, grąžiname šonkaulius, pilame actą, sojų padažą, maišome, metame supjautytą porą, susmulknitą pomidorą (arba pora šaukšų pastos) ir imbiero griežinėlius.

dscf1357

Viską išmaišome, užpilame vandeniu, kad apsemtų šonkauliukus ir paliekame kokioms 45-60 minučių, kol padažas sutirštės. Viskas. Pasibarstome sezamo sėklomis arba pjaustytais svogūno laiškais ir – vualia. Skanaus. Maldauju, su alumi.

dscf1359

PS: ir nepamirštam išsivalyti viryklės, kai pavalgysim, silpnaregiai.

dscf1360

Sūris. Keptas sūris

Ech jūs. Nesulaukęs nei vieno komentaro apie tai, kokioje šalyje lankysimės šiandien, suvokiau, kad mano rašliava internetuose niekam nereikalinga ir neįdomi – tik sau pačiam. Dievaži, kai nebežinau ką pasigaminti pietums, kartais panaršau randomiškai. Ir kadangi vis vien niekas neskaito, manau, istorijos pasakoti neverta.

Einu į parduotuvę ir perku beskonį Camembertą ir beskonį Brie. Jei būtų su skoniu, tikrai nekepčiau, o suvalgyčiau su šviežia duona, pomidoru, alyvuogėm ir užgerčiau kokiu rizlingu. Deja, Lietuvoje minkšto sūrio su kvapeliu ir skoniu dar neteko pirkti.

Be sūrio dar reikės: kiaušinio, išplakto su žolelėmis ir čili milteliais, džiūvėsėlių saujos, vienos kitos šviežios paprikos, aliejaus kepimui.

 

Pusę stiklinės gerai įkaitinu keptuvėje, sūrio gabalą apvolioju kiaušinio plakinyje, tada džiūvėsėliuose, tada dar plakinyje ir dar kartą džiūvėsėliuose. Kepu vieną pusę ant vidutinės ugnies keletą minučių, tada apverčiu. Sic! Vengiu sudeginti.

 

Minkštam sūriui daug nereikia, jis po plutele išsilydė. O tame pačiame aliejuje, kur kepiau sūrį, tik nupylęs iki minimumo, ant labai stiprios ugnies pora minučių kepu paprikos griežinėlius garnyrui. Kadangi patiekalas nužiūrėtas iš kulinarijos nevykėlių čekų, būtinai užgeriu alumi.

 

O štai taip, mieli trumparegiai, keptas sūris atrodo iš arti.

 

Šiai dienai viskas, skanaus.