Prabėgusio laiko polenta

Turiu sukaupęs daugybę nuotraukų paruoštukų, kai gaminau vieną ar kitą patiekalą. Deja, daugelis receptų nuėjo užmarštin, nes nepamenu nei kodėl aš gaminau tuos patiekalus, nei pagal kokius produktų santykius, nei kokią istoriją rengiausi jums papasakoti. Tarkim, nieko nepamenu apie šitą pyragą su sūriu. Gal tai chačiapūris?

DSCF7262

O tada kodėl aš tešlai paruošti naudojau pasukas?

DSCF7255

Neprisimenu.

Kam buvo skirta šita prašmatniai marinuota vištiena?

DSCF7635

Arba paprikų, fetos ir grikių užkepėlė su mocarela?

DSCF7648

Sluoksniuotos tešlos pyragėliai su daržovėmis?

DSCF7671

Arba kam reikalingas nepamatuotai ilgai ruošiamo, sūryme marinuoto viščiuko receptas?

DSCF8191

Kam gali būti įdomus raugintuose kopūstuose troškintos avienos karkos receptas? Ir dar fotkintas telefonu..

IMG_20160117_173119526

Palaukite, aš turiu dar baisesnių senienų: polentos, gamintos prieš 10 metų, receptą. Ir fotkintą išmaniąja šlepete.

Tada dar buvo turto ir pritekliaus laikai, bet geras aliejus ar kukurūzų kruopos buvo deficitas. Norint paruošti gerą itališką polentą, reikia turėti:

  • stiklinės kukurūzų kruopų;
  • daržovių: brokolį, cukiniją ar bet ką, kas jums prie širdies: moliūgą, patisoną, artišokus, pankolius, smidrus, šparagines pupeles- galima vardinti be galo;
  • svogūną, česnaką;
  • mocarelos kumštelį;
  • luitą parmezano;
  • raudonėlio, druskos, pipirų;
  • alyvuogių aliejaus;
  • vyno zapivonui (nebūtinai).

HPIM1912

Sunkiausia, ruošiant polentą, išvirti kukurūzus. Jie verda gana ilgai, nuo pusvalandžio iki 40 minučių, storapadžiame puode, nuolat maišant mediniu šaukštu. Stiklinę kruopų verdame trijose stiklinėse pasūdyto vandens.

HPIM1913

Kol ten ką, apkepiname smulkiai pjaustytą svogūną, česnaką ir raudonėlį, pridedame cukinijos griežinėlių, blanširuojame brokolius.

HPIM1922

Kai košė išvirs, drebiame ją iš puodo ant lentos ir formuojame kepalėlį.

HPIM1917

Kai jis atvės, pjaustome riekelėmis, kurias dedame į aliejumi išteptą karščiui atsparų indą.

HPIM1923

Uždedame daržovių, ir apklojame mocarelos griežinėliais. Kažkodėl aš atvirkščiai padariau.

HPIM1924

HPIM1926

Pašauname į 200°C įkaitintą orkaitę iki išsilydys mocarela, tada užberiame tarkuoto parmezano.

HPIM1928

Va tiek to vargo. Nepraeis nė pusė metų, kai grįšiu su dar vienu šviežiu itališku receptu. O dabar – arrivederci!

Reklama

Minimalizmas lėkštėje arba kuoja be ašakų

Atsikeli šeštą ryto, lauke dar tamsu, tvoros braška, dyzeliukai neužsiveda. Nors ne, dyzeliukai Vilniaus traukinių depe užsiveda. Gal ten kažką mechanikai pakaitina su litavimo lempom. Bala nematė, tu nežinai, tau dzin. Pasiimi termosą, fliaškę su samagonu, įsisuki į polipropileno apatinius, flyso vidurinius ir kailio viršutinius drabužius, įsispiri į veltinius. Važiuoji į Vilniaus geležinkelio stotį, sėdi į pirmą pasitaikiusį jau užvestą ir pašildytą dyzeliuką, pavažiuoji kokią valandą, išlipi. Jau prašvito. Pėdini per gurgždantį sniegą. Jokio garso, tik tavo žingsniai. Prieini prie ežero miške. Prasigręži skylę lede, sumerki pagaliukus ir lauki. Po pietų jau sėdi šiltoje virtuvėje degančiais skruostais, geliančiom rankom. Laikas pietauti.

dscf1501

 

Daugiau nieko nereikia, tik kuojų, druskos, saujos miltų ir saulėgrąžų aliejaus. Daug kas kuojų nemėgsta dėl daugybės ašakų, stringančių gerklėje, smingančių į dantenas. Yra būdas to išvengti. Reikia išdarinėtas ir nuplautas žuvis įpjauti ties stuburu daugybėje vietų skersai ir išilgai. Tada įtrinti druska, apvolioti miltuoe ir dėti į keptuvę, kurioje maksimaliai įkaitinta stiklinė aliejaus. Kuojas apkepi iš abiejų pusių po kokias 5 minutes. Turi apskrusti kaip džiūvėsiai, bet nesudegti.

Dedi tą traškią žuvį į lėkštę su grietine ir blanširuotais brokoliais. Pasibarstai grūstais pipirais. Beje, labai džiaugiesi, kad pagaliau Vilniuje galima nusipirkti labai gero lietuviško alaus.

dscf1503

 

Moterys, saugokitės vyrų, kurie nevalgo žuvies, nedėvi kalconų žiemą ir vairuoja didelį automobilį.

dscf1504

 

Toliaregiai ir trumparegiai, nepamirštam maldos prieš valgį – ji stiprina dvasią ir kūną. Che che.

Žaidžiame skvošą su trinta sriuba

Jau ne pirmas kartas kai dedu trintos sriubos receptą. Ir netgi galite mesti į mane akmenį, nes ši sriuba niekuo neįpatinga – tos pačios daržovės, ta pati metodika kaip čia arba ten. Tačiau negaliu nepapostini seno recepto vien dėl smagaus pateikimo. Įdomumui reikės:

  • cukinijos;
  • trupučio brokolio;
  • trupučio žiedinio kopūsto;
  • gabalo saliero;
  • petražolės šaknies;
  • poros trijų morkų;
  • svogūno;
  • sultinio;
  • druskos, pipirų, baziliko, pankolio sėklų, kumino;
  • ir, tsakant, paties skvošo, tai yra kriaušės formos moliūgo.

Tai tas pats moliūgas, skonis jo nė kiek neįpatingas, tačiau forma mūsuose dar nauja.

Kol ten ką, užkaičiame orkaitę ir ant grotelių joje svilinam morkas, cukiniją ir ketvirčiuotą svogūną.

Kol svyla, užkaičiame truputį sultinio ir lėtai verdame kopūstinius bei šakninius ingredientus. Ir, perpjovę skvošą išilgai, išėmę sėklas, išpjovę minkštimą, skaptuojame gražiai jo vidų. Oba.

Kai daržovės orkaitėje gražiai paskrus, dedame jas į puodą, kur verda kitos daržvės, ten pat keliauja ir moliūgo minkštimas. Neilgai pavirę, tik kad suminkštėtų daržovės, išjugiam viryklę, dedam prieskonius, sūdom, triname viską smulkituvu ar, jei neturime, plikomis rankomis. Patiekiame su grietinėle, grietine, sūriu ar dar bala žino kas kam patinka, skvošo dubenėliuose, aha, gaiviai kvepiančiuose rugpjūčiu.

Skanaus, mažučiai. Dar laukia pasta, pagrindinis patiekalas, desertas.