Praėjusio laiko ispaniškas troškinys

Aš jau pasiekiau tokį amžių, kai imu gręžiotis į praeitį su replikomis “o mano laikais… žolė žalesnė, žemuogės saldesnės, saulėlydžiai gražesni“. Xule, saulėlydžiai, aš ir saulėtekių sulaukdavau, ne taip kaip dabar. Ir pakeldavau daugiau. Ir net ant centrifugos kokius 2.5 G. Žinoma, ir dabar dar nenuplikau ir net frotinio chalato neįsigijau, bet tai, kad jums galiu paporinti keletą istorijų ar padainuoti kokią senstančio ciniko nevykėlio, taip nieko ir nepasiekusio, nieko neišmokusio ir niekam neįdomaus, dainą – štai ji –

tik patvirtina mano nesulaikomą ir nesugrąžinamą senėjimo procesą.

Šia liūdna nata ir galėčiau baigti šitą rašinėlį, bet kadangi visi susirinkome čia paėsti – ką gi, neriame į nesveiko, cholesterolio kupino patiekalo degustavimą. Por favor, mums reikės:

  • iki 1 kg neriebios kiaulienos; norite riebios – neribokite savęs;
  • dviejų paprikų;
  • svogūno;
  • česnako;
  • poro;
  • keleto grybų;
  • 1 chalapenio;
  • 0.5 kg batatų arba paprastų bulvių;

tyc

  • prieskonių: juodųjų pipirų, saldžiosios paprikos, čili miltelių, čiobrelio šakelių (deja, tokią šaltą vasarą neradau miške);
  • druskos, šaukšto aliejaus;
  • čiorizo dešros palką (taip šitas patiekalas zajabys su čorizo ar kita aštria česnakine dešra, bet aš šitą dešrą ir vieną galiu suvalgyti).

Batatus ar bulves skutam, pjaustom griežinėliais ir kepame orkaitėje, pašlakstę aliejumi 200°C temperatūroje kol paskrus – na jūs patys žinote.

Viskas, ką galime nuveikti kol kepa batatai – šaukšte įkaitinto aliejaus kepam iki gražaus apskrudimo stambiai kubeliais pjaustytą mėsą.

Kai apkeps – beriam visus prieskonius, maišom ir sumažinam kaitrą po keptuve iki minimumo. Taip pat stambiai pjaustom paprikas ir svogūną.

Svogūnas kartu su cielom česnako skiltelėm metam pas apkepusią mėsą (šitoje vietoje gali atkeliauti ir šaibomis pjaustyta čiorizo dešra).

Vėliau – kapotas chalapenis.

Vėliau – paprika ir grybai.

O prieš pat pabaigą, kai paprika suminkštės kaip senelio smegenys ir mėsa spės pasitroškinti – šiek tiek smulkinto poro.

Valgom su žaliom aseitunom, užgerdami raudona Rioja… ai blyn, aš gi nebegeriu.

Užtat valgau senėjimo procesą spartinantį pyragą su keletu antioksidantų.

Arba tokį:

Bet tada dviese, stengiantis pamiršti prostatos problemas ir erekcijos sutrikimus.

Bičas agresyviai dėvi pončą.

Reklama

Tortilla española – sotūs pusryčiai

Kai išgirstame žodį “tortija“, iškart įsivaizduojame Meksiką ir aštrius patiekalus su pupelėmis ir pomidorų padažais. Bet šiandien, mes kalbėsime apie tradicinę ispanišką tortiją, nieko bendro neturinčią su varganais, bet pasakiškai skaniai besimaitinančiais Meksikos piemenimis ar narkotikų šmugelninkais. Nesu ispanų kalbos žinovas, bet man regis, tortija ispaniškai yra tiesiog blynas.

Šiandien, savaitgalio rytą atsibudęs, pagalvojau, kad norėčiau ne lengvo užkandžio, o sotaus patiekalo. Kai šaldytuve radau vytintų dešrelių, keletą kiaušinių ir vakarykščių virtų bulvių, net nesuabejojau, ką šįryt kirsiu pusryčiams.

DSCF5361

Kiaušinius lengvai išplakame su druska ir pipirais. Atidedame.

DSCF5363

Keptuvėje be riebalų pakepiname griežinėliais pjaustytas dešreles (čiorizo būtų tobula), atidedame.

DSCF5364

Toje pačioje keptuvėje įkaitiname nemažai alyvuogių aliejaus ir apskrudiname griežinėliais pjaustytas bulves. Kai apskrus – grąžiname dešreles.

DSCF5365

Visa tai apipilame plaktais kiaušiniais ir negailėdami pabarstome rūkytų čili milteliais.

DSCF5366

Pakepame minutę maksimum, apverčiame ir nuimame nuo viryklės. Patiekiame su šviežiais kvapniais pomidorais, gausiais žalumynais ala baziliku, kalendra, petražolėmis… Aha, įsisvajojau… Bus gerai ir rauginti agurkai ir marinuotas chalapenis.

DSCF5367

Nieko gudraus, pasakysite. Užtat dabar galima daug nuveikti per dieną. Skanaus.

Žlugę lūksečiai su kepta jautiena

Sulaukęs Jūsų komentarų, pasiryžau įsiklausyti į Jūsų nuomones ir pagaminti ką nors, gelbstintį nuo speigo. Ir dar ką nors prie alaus. Na ir saldaus, be abejo. Galvoje gimė keletas receptų. Susidariau pirktinų produktų sąrašą, apsirengiau šilčiausią striukę, apsimoviau vilnones kojines ir jau buvau bepatraukiąs į turgų. Tik paskutinę akimirką susizgribau, kad piniginė tuščia. O dar iki atlyginimo visas savaitgalis. Atleiskite, brangieji, kad nuvyliau Jus, teks receptų įgyvendinimą atidėti. Viliuosi, kad ilgainiui jie nepraras savo aktualumo. Na o šiandien, gaminsime patiekalą iš to, ką turime po ranka.

O po ranka kaip tyčia papuolė:

  • augintinio* kryžmė;
  • keletas pievagrybių;
  • šakelė rozmarino, grūstų pipirų, alyvuogių aliejaus.
* ar žinote, kad pornoaktorės (-iai), prasimanydamos (-i) sau slapyvardžius, vietoj vardo naudoja pirmojo augintinio vardą, vietoj pavardės – gatvės, kurioje gyvena, pavadinimą. Tokiu būdu, aš tapčiau Lyru Daukantu, che che, o Jūs?
Kadangi mano augintinis – jautis, tai jo kryžmę supjaustau delno dydžio gabalais. Įtrinu pipirų ir alyvuogių aliejaus mišiniu, užmetu ant viršaus rozmarino šakelę ir palieku marinuotis valandą dvi. Prieš kepdamas, pievagrybius irgi truputį palaikau prie mėsos ir pabarstau druska.
Įkaitinu orkaitės grilį iki 250ﹾC, dedu mėsą bei grybus ant folija išklotų grotelių ir kepu kokių 20 minučių. Grybus, tiesa, išimu po kokių 7 minučių.
Valgyti galima su marinuotais chalapeniais ir raugintais kopūstais.
Skanaus.
Beje, gal pamenate istoriją, paporintą rudenį, apie keistą Jonavos kampelį? Tai neseniai viena Jonavos rajono seniūnija susigalvojo sau herbą. Kuris variantas Jums gražesnis?

Krevetės, kaip vaistas nuo cerebr(al)inio sekso

Dar kartą apie seksą. Kodėl gi ne? Yra seksas vaginalinis, visi puikiai apie jį žinome. Yra oralinis, visiems jis patinka, ar ne? Yra seksas analinis, spėju, nedaugelis įsivaizduoja kas tas yr. Bet dažniausiai pasaulyje praktikuojamas cerebralinis seksas, kai patneriai pisa vienas kito smegenis. Ir nebūtinai lytiniais organais. Aš nežinau, kodėl jis taip patinka žmonėms – juk jis veda į santykių krizę, barnius, skyrybas, stresą ir kitas nelaimes. Kaip jo išvengti? Pradžiai, apsimauname ant galvos kelnaites… gerai, juokauju. Pradžiai, puoselėkime tradicinį seksą… Bet čia pats sau paprieštarausiu: šiais lygių galimybių laikais nebemadinga rūpintis kaip patenkinti moterį – tegul savo orgazmu rūpinasi kiekvienas pats. Kas pasakys, kad aš neteisus, tegul pirmas meta į mane akmenį.

Gana apie seksą, pakalbam apie šios dienos patiekalą, kuris, beje, veikia kaip afrodiziakas, atveria čiakras ir veikia profilaktiškai prieš cerebrinį seksą.

Mums prireiks:

  • keleto saujų lukštentų virtų krevečių;
  • poros sultingų kvapnių pomidorų;
  • jaunų pupelių ankščių;
  • svogūno;
  • česnako;
  • druskos, juodųjų grūstų pipirų, aliejaus.

Apkepiname smulkiai pjaustytą svogūną, dedam pjaustytas ankštis.

Kiek vėliau nuluptus ir sukapotus pomidorus.

Troškiname 10-15 minučių, pasūdome, dedame krevetes.

Išjungiame viryklę, pabarstome pipirais. Patiekiame su virtais ryžiais. Ir namuose užaugintu chalapeniu. Vienas:

Du:

Ir jei dar po to trūksta energijos – jums padės… jums padės…

Skanaus ir nepiskite vieni kitiems proto.

(Čili) pipirai su sūriu – kodėl aš esu alkoholikas

Sveiki, aš Igelis, aš esu alkoholikas.

Ne, aš  dar ne degradas, bet sistemingai einu link to, kad juo tapčiau. Ne, visai nesąmoningai ir netikslingai. Bet būkime realistai: ilgainiui aš prasigersiu. Kaip ir daugelis iš mūsų – nedaugelis iš mūsų negeria. Kodėl taip yra? Man atrodo, kad susideda daugybė faktorių: mūsų sistemos suluošinti tėvai, valdžia, kurią išsirinkome, mokykla – niekas žmoniškai nepaaiškino, kad gerti yra mirtinai pavojinga. Ir dabartinė, kitokia, bet vis dėlto sistema, mus sėkmingai luošina. Aš jau nebesipriešinu, nors ir suvokiu einąs į pražūtį, nes gerti – gera. Daugelis mano pažįstamų nežino ar nenori žinot, kad jie – alchašai. Aš viliuosi, kad kažkas iš Jūsų dar turi jėgų ir noro mesti gerti.

Ir štai, Jūsų dėmesiui, patiekalas, kurio nedera valgyti be alaus. Tarp kitko, begamindamas šį patiekalą patyriau milžinišką stresą, ko pasekoje prisigėriau labiau nei net kada. Kodėl? Pamatytumėte kaip Maximoje pjausto pančetą: kaip Zbišeko ir Malgožatos vestuvėms Kalesninkų kaime. Į prašymą, kad supjaustytų ploniau, gaunu atsakymą, kad sugedo pjaustyklė, ir man teks pačiam susipjautyti. Ką gi, teks. Be kita ko, nusivariau nuo kojų Vilniuje ieškodamas šviežių chalapenių. Spėkite ar radau. Belieka interpretuoti, xule. Imam:

  • 10 chalapenių. Ablomas, tad, sukandę dantis, keičiam paprastais čiliakais arba žaliąja paprika;
  • 300-400 g brinzos, fetos ar kokio kreminio sūrio a la Philadelphia;
  • labai plonai pjaustytos pančetos ar šiaip vytintos šoninės (grieždami dantimis ir keikdami Maximą imam delno storumo gabalėlius);
  • papildomai, bet nebūtinai – truputį čorizo ar kitos aštrios rūkytos dėšros, jei naudojam saldžias paprikas.

Viskas, daugiau nieko. Valom čiliakų sėklas, stengdamiesi kuo mažiau juos pažeisti. Jei naudojam paprikas – pjaunam per pusę arba, dar geriau – ketvirčiuojam.

Kemšam į pipirus pamaigytą sūrį.

Ir įvyniojame, jei pavyks, į šoninę. Jei šoninė plona – problemų nebus.

Aš, kaip matote, problemų turiu. Be to, panaudoju čorizo dešros truputį, dėl aštrumo. Dedam pipirus į įkaitintą iki 180ﹾC orkaitę (ar pastebėjote, kad vietoj laipsnio simbolio naudoju kažkokį arabišką ženklą?) 20-30 minučių. Nors, chalapenius, manau, būtų galima išimti anksčiau.

O ja,  das ist fantastisch! Prie alaus gersnio zakusono nebūna.

Su saldžiom paprikom šiaip sau, dar be to, jos storapadės, tad manau, jas reikėjo prieš kemšant sūriu dar palaikyti ant grilio 15 minučių.

Susinervinęs dėl to, kad Lietuva yra pasaulio šiknaskylė, užsisakiau iš internetų chalapenių sėklų. Bandysiu auginti ant palangės. O jei atsiras geraširdžių lietuvių Tex-Mex regione – maldauju, siųskite chalapenius ir čipotlius man. Ačiū.

Negerkite, broliai ir seserys. Geriau mylėkitės.