Pigusis pesto variantas

Sveiki sulaukę ketvirtojo pasaulinio karo nuojautų. Tūlas man atrėš – o kada vyko trečiasis? Na, “šaltasis“ buvo trečiasis. Bet, kaip suprantu, nedaugelis išmoko pirmojo ir, ypač, antrojo pamokas. Tai, ką daro Putleris 2014 m. Ukrainoje, labai primena 1939 m. Čekoslovakiją. Deja, šių laikų politikoje nesimato Čerčilio analogo – vien tik uodegas pabrukę čemberlenai.

Dovanokite, aš užsimiršau, mano blogas jokiu būdu nėra politinis. Bet, kaip bebūtų, pasaulis gerokai nesaugesnis nei, tarkim, prieš 20 metų. Bet tai tik nuojautos.

Šiandien pabandysiu pagaminti pesto padažą iš nebrangių ir lengvai gaunamų produktų. Reikės:

  • Keleto saujų graikinių riešutų (originale – pinijų arba kedrų riešutai, bet jų kaina kosminė);
  • gabalo grano padano sūrio (originale – parmezanas, bet jis dukart brangesnis);
  • gero alyvuogių aliejaus (va ant aliejaus taupyti neverta);
  • keleto skiltelių česnako;
  • daug šviežio baziliko;
  • keleto šakelių petražolės.

DSCF7062

 

Riešutus, baziliką, petražoles dedame į smulkintuvą, užpilame bent puse stiklinės aliejaus ir – pirmyn.

DSCF7063

 

Malti iki košės nereikia – turi jaustis riešutų trupinių tekstūra. Daugelis paklaus: o kam petražolė? Paprastai, smulkintas bazilikas praranda spalvą – oksiduojasi, todėl mes naudojame natūralų antioksidantą vitaminą C, kurio labai daug petražolėse.

Toliau – smulkiai tarkuojame sūrį.

DSCF7066

Ir maišome su riešutų mase bei traiškytu česnaku.

DSCF7068

Ėėėėmmmm. Atrodo siaubingai. Nepaisant to, kad skonis su makaronais ar virtomis bulvėmis neblogas, daugiau taip nedarysiu.DSCF7069

Reklama

Pachlava ir patarimai jaunikaičiams

Nuo ko pradėti šios dienos sesiją? Nuo recepto ar nuo patarimų. Nežinau, kas dažniau apsilanko mano kukliame internetų kampelyje – panelės ar jaunikaičiai, todėl pradėsiu nuo recepto. Pachlava arba, kaip ją kartais vadinai skirtingos tautos, baklava, labai būdingas Juodosios jūos regiono pyragas. Egzistuoja daugybė recepto variantų ir kiekvienas armėnas ar turkas garsiausiai rėkia, kad jo pachlava pati tikriausia. Aš eisiu kulinarine takoskyra ir pasiūlysiu bulgarišką variantą, pagerintą armėniškomis variacijomis. Kodėl bulgariškas? Na, kad ir dėl to, kad gavau dovanų iš bulgarų kolegų, švelniai tariant, įdomią kulinarinę knygą.

DSCF6230

 

Vadovaujantis šioje knygoje pateiktu baklavos receptu mums reikės:

  • 0.5 kg sluoksniuotos tešlos (nevarkime, o nusipirkime šaldytos);
  • 300 g graikinių riešutų;
  • 150 g sviesto (sumažinau bulgarišką variantą nuo 300 g iki armėniškai padorių 150 g, nes iš akies matėsi, kad bus per riebu);
  • 3 geri kaupini šaukštai armėniško medaus veitoj 300 g bulgariško cukraus;
  • žiupsnis bulgariško cinamono ir 3-4 išlukštenti ir sugrūsti armėniški kardamonai.

DSCF6229

Grūdam arba malam riešutus.

DSCF6231

 

Tirpiname sviestą,

DSCF6232

kurių aptepame sluoksnį iš pusės tešlos.

DSCF6233

 

Ant tešlos lakštų dedame riešutus, sumaišytus su prieskoniais.

DSCF6235

 

Pašlakstome lydytu sviestu, užklojame antru tešlos sluoksniu, aptepame sviestu arba plaktu kiaušinio tryniu ir supjaustome labai aštriu peiliu į lygiašonius keturkampius – rombus ar kvadratus.

DSCF6238

 

Pašauname į 180°C įkaitintą orkaitę. O tuo tarpu po aptepimų likusiame svieste tirpiname medų, jei jis neskystas.

DSCF6239

 

Šį mišinį šaukštu pilame į pyrago tarpus kas 10 minučių, t.y. 3-4 kartus 30-35 kepimo minučių metu.

DSCF6240

 

Išimame iš orkaitės, kai paviršius bus skaniai gintarinis, ir paliekame bent keletą valandų susigerti medui į tešlą.

DSCF6242

 

Štai ir viskas.

O dabar patarimas jaunikaičiams (panelės galite nebeskaityti toliau – jums tai nebus įdomu), kurie surado arba artimiausiu metu planuoja susirasti savo gyvenimo meilę, su kuria apsisprendė praleisti visą likusį gyvenimą. Visada prieš tokį sprendimą reikalaukite pažinties su mergaitės motina. Pamatę ir pažinę savo būsimą uošvę, jūs žinosite kaip atrodys jūsų išrinktoji po 20 metų, kaip ji elgsis, kaip kalbės, kaip rengsis, dažys plaukus, galų gale ir mąstys. Jei yra galimybė, stebėkite kaip dažnai ir kaip žiauriai ta moteris pisa protą savo vyrui, nes tai yra jūsų protas bus pisamas proporcingai. Pagalvokite, nes moksliškai įrodyta, kad dukros ilgainiui tampa savo motinomis su 95% tikimybe.

DSCF6248

 

Saldžių jums metų.

Ir dar kartą pagalvokite

Mató – politizuota katalūniška rikota

Mano studijos Harvarde įsibėgejo. Prasidėjo antrosios savaitės sesija, kurios metu nagrinėjamas terminis maisto apdorojimas, specifinė šiluma ir latentinė slaptoji šiluma, kurios supratimą geriausiai iliustruoti naminės rikotos receptu. Kad būtų įdomiau, vietoj itališkos rikotos pasigaminkime panašų kitos nelaimingos Europos tautos – katalūnų – patiekalą mató. Kodėl Katalonija? Todėl, kad laikas duoti jai laisvę. Aš apskritai už tai, kad būtų kuo daugiau laisvės: laisvę katalūnams, laisvę baskams, laisvę Tibetui, laisvę Kos… Tebūnie būsiu apkaltintas dvigubais standartais, bet esu įsitikinęs, kad Kosovo je Srbija!, o Abchazija ir Pietų Osetija – Sakartvelo.

Lipu nuo statinės ir einu virtuvėn. Mató pasigaminti namų sąlygomis – itin paprasta. Reikia vos 3 ingredienų:

  • 1 l pieno (riebumas nesvarbu);
  • 30 ml acto arba citrinos sulčių (su citrina, manau būtų natūraliau, bet kaip besuktume, rūgštis galutiniame produkte nedalyvauja, o štai priemaišos, esančios citrinoje, gali pakeisti produkto skonį, todėl rekomenduoju gryną actą, net ne balzaminį);
  • 0.5 kg ledukų.
  • (1 a.š. druskos, jei nusprendėte daryti rikotą)

DSCF5874

Su produktais paprasta, o štai įrankių reikės gerokai daugiau: dviejų dubenų, puodo, koštuvo, marlės, šaukštų ir virtuvinio termometro.

Kaitiname pieną iki 92°C. Užvirti griežtai draudžiama. Kol kaista pienas, išlukštename ledukus į didelį dubenį

DSCF5875

 

Ir užpilame šaltu vandeniu. Kai pienas pasiekė reikiama temperatūrą, nuimam nuo viryklės ir šliūkštelnam acto. Nemaišome, o leidžiame rūgščiai ramiai sutraukti pieną ir dedame puodą į dubenį su ledais.

DSCF5876

 

Koaguliavęs pienas turi atvėsti labai greitai iki 36°C. Vos tik pasieks šią temperatūrą – dedame koštuvą ant dubens, keturlinką marlę ant koštuvo, sutrauktą pieną į marlę.

DSCF5877

 

Atsargiai pamaišome, kad išrūgos lengviau išbėgtų, o mató suvyniojame į marlę ir kartu su visu puodu dedame bent valandai į šaldytuvą.

Skaniausi pusryčiai – mató su medumi, pekanų riešutais ir krekeriais.

DSCF5882

 

Keista, mano pekanų riešutai perdėm panašūs į graikinius… Silpnaregiai, kaip manote, kokie ten riešutai?

DSCF5887

 

Na ir pabaigai – flimų Top 50 nuo 40 iki 36 vietos:

40. Absoliuti tamsa – neįmantraus siužeto, nedidelio biudžeto, bet kažkuo užkabinantis fantastinis filmas. Gana vykęs Vino Dyzelio debiutas didžiajame ekrane ir nevykusios Rydiko epopėjos pradžia.

39.  Amerikos psichopatas (norite atidaryti nuorodą? Teks įrodyti jūtubei, kad jums 18+) – eilinis pavyzdys, kai filmas geresnis už knygą. Superinis garso takelis (kam patinka XX a. 9-ojo dešimtmečio rimtesnė muzika), daug sekso ir smurto, Kristianas Beilas vaidina gerai, o mane labiausiai sužavėjo šmaikščios citatos. Jei nuspręsite pažiūrėti šį filmą, įdėmiai sekite Beilo (anti)herojaus monologus bei dialogus.

38. Marsas atakuoja! – burtoniškai šmaikšti komedija, geriausi Holivudo aktoriai ir Anglijos dainininkai, netikėti siužeto posūkiai ir Sara Džesika Parker kalės kūnu – daugiau nieko nereikia.

37. Niujorko gaujos – epinė istorija, labai tinkanti prašmatni scenografija ir, žinoma, Danielis Dei-Liuisas. Paprastai filmuose išgyveni už pagrindinį herojų, bet šitame Dei-Liuiso vaidyba verčia nepastebėti pagrindinio herojaus (ginkdie, nesakau, kad DiKaprio vaidina prastai).

36. Varnas – nors nieko bendro su Alanu Po kūryba, ir scenarijus, nežinau, bet įtariu, paimtas iš komiksų, tai mano brandžios vaikystės filmas: niūri antiutopinė aplinka, The Cure, Siouxsie and the Banshees, Jesus and Mary Chain muzika, šaunusis Brendonas Ly, kurio, deja, po šio filmo neliko gyvųjų tarpe… Rekomenduoju Helovyno proga.

Sienos Trijų Karalių meduolis

Sienos – šiuo atveju tikrai ne sieninis, o iš tolimo Sienos miesto. Žinau, žinau, daug kam Siena asocijuojasi su Montepaschi. Bet Sienoje be krepšinio dar moka ir meduolius kepti. Vadinasi jie panforte di Siena. Dėl Trijų Karalių tai suimprovizavau, realiai, šis meduolis kepamas Kalėdoms. Bet argi nuodėmė svaigintis saldumynais?

Mums prireiks:

  • 100 g migdolų;
  • 100 g graikinių riešutų (išlukštentų);
  • 100 g džiovintų figų;
  • 100 g razinų;
  • 150 g medaus;
  • 100 g cukraus pudros;
  • 1 šaukštų miltų ir 1 šaukštą avižų sėlenų (apie jas sugalvojau tik proceso eigoje, tad nenufotkinau);

dscf1368

  • prieskonių: po 1 dalį muskato riešuto, imbiero, kalendros, gvazdikėlių ir 3 dalis cinamono; visi priekoniai malti, grūsti arba tarkuoti.

dscf1369

Migdolus užplikom verdančiu vandeniu, paliekam ir smulkiai supjaustom figas ir razinas. Baigėm? Nulupam migdolų žieveles ir pakepiname (migdolus, ne žieveles) su graikiniais riešutais ant sausos keptuvės pora minučių. Atvėsinam ir grubiai supjaustom. Pasisekė tiems, kas turi piestą:

dscf1371

Sumaišome vaisius, riešutus ir prieskonius. Dabar sumaišome medų su cukraus pudra ir padarome jiems šiltą vandens vonelę, va taip:

dscf1372

Nuolat maišome, kol mišinys suskystės, o tada pilame į riešutų-vaisių mišinį, išmaišome, pridedame miltus ir sėlenas, išmaišome. Įjungiam orkaitę 150 laipsnių, išklojam kepimo formą kepimo popieriumi, jį ištepame sviestu ir dedam mūsų tešlą į formą.

dscf1374

Pašaunam orkaitėn ir kepam 25-30 minučių. Stebime, kad nepradėtų degti. Viskas, nulupam pergamentą, susipjaustome norimo dydžio gabalėliais, pasibarstome cukraus pudra ir cinamonu, įsipilame sauso chereso ir dėkojame Aukščiausiajam už palaimą.

PS: galutinio rezultato, deja, negaliu Jums parodyti, nes meduolis buvo dar šiltas išgabentas svečiop. Na nebent tik šitą:

dscf1379

Būkite laimingi

K+M+B