Kuklūs naminiai ledai

Esu gaminęs ledus ne vieną kartą, bet dažniausiai su lengvu šiknos galvos skausmu, nes reikėjo įdėti šiokių tokių pastangų ir laiko. Ačiū Harvardui, šiandien gaminsime ledus be jokio vargo ir investicijų. Simplemente. Tik mokslinis požiūris ir vandens savybė neužšalti žemiau 0°C, jei jame yra nemaža druskos koncentracija. Mums reikės:

  • 100 ml riebios grietinėlės;
  • 100 ml pieno;
  • 20 g cukraus, pagulėjusio bent keletą mėnesių su vanilės ankštimi;
  • 200 g druskos;
  • 600 g ledo (kol kas šaldžiausi pats, bet už kokio mėnesio tiks ir nuo šaligatvio);
  • Neblogai turėti užsegamus maišelius: vieną 0.5 talpos, kitą – bent 1 l; jei neturite – ne bėda, tiks ir Maximos.

Šių produktų proporcijų užtenka dviems geroms porcijoms ledų. Norite daugiau – atitinkamai dvigubinkite ar dešimtgubinkite kiekius, na, gal nebent ledukų ir druskos santykis gali būti panašus.

DSCF5981

Pieną, grietinėlę ir cukrų supilame į mažesnįjį maišelį ir užrakinam.

DSCF5983

 

Ledukus ir druską beriame į didesnįjį.

DSCF5985

Ten pat keliauja mažasis maišelis. Užsimauname pirštines ir švelniai masažuojame maišelius, kad žemiau 0°C krentanti temperatūra tolygiai pasiskirstytų po ledų mišinį. Nereikia smarkiai trinti, kad neprakiurtų maišeliai. Ir ilgai to daryti nereikia, maždaug po 15 minučių galima patikrinti ledų konsistenciją. Man tiek laiko pakako, bet jei ledai dar nesustingę, nesidrovime dar rankomis pamaloninti maišelių. O tada skanaujame gryną, be jokių tirštiklių, E621 ar kitų priedų, plombyrą.

DSCF5989

 

“O kur desertas?“ netikėtai paklaus smaližius, skaitantis šį receptą? Ką gi, prašome: vienas

DSCF5965

 

du

DSCF5966

 

trys

DSCF5972

 

Visai nieko rudenėjančiame miške. Skanaus.

Tradicinis filmų TOP50. 25-21 vietos:

25. Pasiutę šunys – pirmasis Tarantino filmas, kurį pamačiau šauniame XX a. 10-ajame dešimtmetyje tada dar veikusiame “Vilniaus“ kino teatre, kuriame buvo baras. Kaip dabar atsimenu, išgėriau tą dieną pienišką kokteilį, po kurio ilgai vėmiau. Bet reto rafinuoto žiaurumo filmą pažiūrėjau iki galo. Timas Rotas – aktorius iš didžiosios A. Nėščioms ir vaikams iki 29 metų nerekomenduojama.

24. Pikaso nuotykiai – dar vienas filmas iš seniau. Žiūrėjau jį, leipdamas juokais, kai mokiausi gal X, gal XI klasėje ir ilgai su klasiokais aptarinėjome juokelius iš scenarijaus. Vėl žiūrėjau neseniai ir leipau juokais. Na, kad ir iš klasikinės Agua scenos.

23. Svetimi – jei manote, kad kalbu apie lietuvišką serialą – labai klystate. Prieš 30 m. sukurta Skoto, Kamerono ir Finčerio sukurta fantastika dar ir šiandien žiūrisi patraukliai, o ksenomorfas – lig šiol baisiausias Holivudo sukurtas monstras. Jei kas neturi laiko, gali pažiūrėti sutrumptintą versiją. Tarp kitko, antra dalis geriausia.

22. Terminatorius 2 – dar vienas Kamerono šedevras. Ir vėl antroji dalis geriausia iš visų. Ir aš už tai, kad Arnis taptų prezidentu.

21. Žiedų valdovas – labai vykusi ekranizacija, skirtingai nuo Hobito. Kai skaičiau knygą, būtent taip viską įsivaizdavau, kaip nufilmavo Piteris Džeksonas. Būtina žiūrėti, ypač vaikams.

Tobulų kiaušinių fejerija: kiaušiniai sous-vide, Benedikto kiaušiniai ir sauce hollandaise

Antraštėje žodis kiaušiniai pakartotas tris kartus. Ne prieš gera tai. Mano studijoms Harvarde įsibėgėjus, tęsiame pokalbį baltymų koaguliavimą ir terminius virsmus. Šį kartą papasakosiu kaip išsivirti tobulus kiaušinius dviem panašiais metodais: naujovišku sous-vide (tariama sū vyd) bei senu klasikiniu Benedikto. Kaip bonusas – olandiškas padažas prie Benedikto kiaušinių.

Iš paskaitų sužinojau, kad, norint paruošti tobulą kiaušinį, nebūtina jo virti. Palaikytas 40 minučių, o geriau valandą, 57°C temperatūros vandenyje, kiaušinis lieka žalias, bet absoliučiai sterilus ir tinkamas visokiems tiramisu ir totoriškiems bifšteksams. 62°C vandenyje tiek pat laikytas kiaušinis yra vadinamas tobulu: baltymas jau sutrauktas, o trynys kreminės tekstūros, malonaus aromato beigi be jokių salmoneliozės požymių. Tokio rezultato, laikant kiaušinį verdančiame vandenyje, jūs niekada nepasieksite: laikysite 3 minutes – trynys bus skystas ir šaltas, tobiš – nesterilus, laikysite 5 ir daugiau min. – trynys praranda kreminę tekstūrą ir kaifo jį valgant – jokio.

Tačiau, norint paruošti sous-vide kiaušinį yra didelė problema: reikia arba brangaus divaiso, arba gerokai pasikeikti. Aš pradedu keiktis ir man reikės:

  • keleto kiaušinių;
  • termometro.

Ir… viskas.

DSCF5911

Užkaičiame du puodus vandens: viename dideliame puode įkaitiname tiek vandens iki 62°C, kad pakaktų apsemti kiaušinius, mažesniame, apie litrą ar du, vandenį užviriname. Didįjį puodą nuimam nuo viryklės ir dedame į vandenį kambario temperatūros kiaušinius (tiesiai iš šaldytuvo suskils nachren).

DSCF5915

Toliau viskas labai paprasta, tik nuobodu: neleidžiame puode vandeniui atvėsti mažiau 60°C, todėl, maždaug kas pusantros-dvi minutes teks šliūkštelėti kokių 50 ml verdančio vandens. Nepersistengiame – temperatūra didžiajame puode negali viršyti 63°C. Kaip supratote, taip prie puodo su kiaušiniais trinamės apie 40 minučių. Sako, kad minimaliai užtenka ir 25, bet čia idealiomis sąlygomis, turint aukščiau minėtą divaisą.

Pasibaigus kankinančiai procedūrai išimame kiaušinius iš puodo ir perliejame šaltu vandeniu. Rezultatas:

DSCF5916

 

Nesikukliname ir pasidarome sumuštinį: riekelė skrudintos tamsios duonelės, truputis majonezo (hmm, dar ne, ne mano naminis) ir sous-vide kiaušinis.

DSCF5918

 

Tikrai skanu, bet sakau – neverta švaistyti tiek jėgų, laiko ir kantrybės. Todėl einame klasikiniu keliu. Jam reikės:

  • keleto kiaušinių;
  • 2 kiaušinių trynių;
  • 30 g sviesto;
  • šlakelio citrinos sulčių;
  • šlakelio acto;
  • skrudintos duonos;
  • rūkytos šoninės ar kumpio;
  • druskos, pipirų.

DSCF5919

Išleidžiame paruoštus du trynius į dubenėlį, kurį statome ant puodo su karštu vandeniu, ir plakame šluotele kokia tris minutes. Dedame po vieną mažą gabalėlį sviestą.

DSCF5923

 

Ir plakame, kol sviestas ištirps. Pilame truputėlį citrinos sulčių ir beriame po žiupsnį druskos bei juodųjų pipirų.

DSCF5925

 

Tai – mūsų olandiškas padažas. Jį atidedame šiltai. O tada užverdame puode vandenį, pilame truputį acto, beriame žiupsnį druskos. Po vieną kiaušinį atsargiai įmušame į patogų dubenėlį (aš dar perkošiau kiaušinius per rėtį, kad atsikratyčiau tuo skystu baltymu, lieka tik tąsusis).

DSCF5921

Puode maišome šaukštu vandenį, kad viduryje susidarytų sūkurys, į kurį švelniai įleidžiame kiaušinį.

DSCF5926

Gretai, bet atsargiai pakartojame procedūrą su kitais kiaušiniais. Virti rekomenduoju ne ilgiau 2 minučių. Atsargiai išimame su kiaurasamčiu.

Kol ten ką, keptuvėje pašildome (nekepame, o tik pašildome) kumpio ar šoninės riekeles.

DSCF5929

 

Na, ir paskrudiname duoną. Ką toliau daryti, pasakys intuicija.

DSCF5931

 

Šitaip daug skaniau ir paprasčiau.

Pabaigai – filmų top50.  31-35 vietos.

35. Ostina Pauresas: Šnipas, kuris mane suvedžiojo – Maikas Maiersas ir mane suvedžiojo dar prieš tapdamas Šreku. Juokinga įvairių bondų ir indianų džounsų parodija.

34. Boratas – tą patį galiu pasakyti ir apie Sašą Baroną Koeną – jis mane taip pat sužavėjo. Tarp nešvankių juokelių prasimuša ir subtilus humoras. Ir galimybė pasijuokti iš žydų nebaudžiamam.

33. Linksmi žaidimėliai – režisierius Michaelis Hanekė, mano galva, geriausias visų laikų žmogaus sielos anatomas, ypač jos tamsiosios pusės. O šitas filmas – geriausia sielos autopsija. Ir dar kartą pasikartosiu – geras filmas nebūtinai turi sukelti gerus jausmus. Tarp kitko, panašius jausmus man yra sukėlęs neseniai Anapilin  išėjusio Aleksejaus Balabanovo “Krovinys 200“.

32. Tromeo ir Džiuljeta – šekspyriška meilės istorija, pasibaigusi laimingai. Ką aš noriu pabrėžti apie šį filmą: pasirodo ir pogrindyje be pinigų galima kurti įdomų kiną, na ir kas kad hiperbolizuotą. Ir superinė filmo daina.

31. Sala – filmas apie skausmingą meilę. Tik tiek. Režisierius Kim Ki Dukas kiekviename filme vis kitoks. Kitą kartą pasakysiu kodėl.

Mató – politizuota katalūniška rikota

Mano studijos Harvarde įsibėgejo. Prasidėjo antrosios savaitės sesija, kurios metu nagrinėjamas terminis maisto apdorojimas, specifinė šiluma ir latentinė slaptoji šiluma, kurios supratimą geriausiai iliustruoti naminės rikotos receptu. Kad būtų įdomiau, vietoj itališkos rikotos pasigaminkime panašų kitos nelaimingos Europos tautos – katalūnų – patiekalą mató. Kodėl Katalonija? Todėl, kad laikas duoti jai laisvę. Aš apskritai už tai, kad būtų kuo daugiau laisvės: laisvę katalūnams, laisvę baskams, laisvę Tibetui, laisvę Kos… Tebūnie būsiu apkaltintas dvigubais standartais, bet esu įsitikinęs, kad Kosovo je Srbija!, o Abchazija ir Pietų Osetija – Sakartvelo.

Lipu nuo statinės ir einu virtuvėn. Mató pasigaminti namų sąlygomis – itin paprasta. Reikia vos 3 ingredienų:

  • 1 l pieno (riebumas nesvarbu);
  • 30 ml acto arba citrinos sulčių (su citrina, manau būtų natūraliau, bet kaip besuktume, rūgštis galutiniame produkte nedalyvauja, o štai priemaišos, esančios citrinoje, gali pakeisti produkto skonį, todėl rekomenduoju gryną actą, net ne balzaminį);
  • 0.5 kg ledukų.
  • (1 a.š. druskos, jei nusprendėte daryti rikotą)

DSCF5874

Su produktais paprasta, o štai įrankių reikės gerokai daugiau: dviejų dubenų, puodo, koštuvo, marlės, šaukštų ir virtuvinio termometro.

Kaitiname pieną iki 92°C. Užvirti griežtai draudžiama. Kol kaista pienas, išlukštename ledukus į didelį dubenį

DSCF5875

 

Ir užpilame šaltu vandeniu. Kai pienas pasiekė reikiama temperatūrą, nuimam nuo viryklės ir šliūkštelnam acto. Nemaišome, o leidžiame rūgščiai ramiai sutraukti pieną ir dedame puodą į dubenį su ledais.

DSCF5876

 

Koaguliavęs pienas turi atvėsti labai greitai iki 36°C. Vos tik pasieks šią temperatūrą – dedame koštuvą ant dubens, keturlinką marlę ant koštuvo, sutrauktą pieną į marlę.

DSCF5877

 

Atsargiai pamaišome, kad išrūgos lengviau išbėgtų, o mató suvyniojame į marlę ir kartu su visu puodu dedame bent valandai į šaldytuvą.

Skaniausi pusryčiai – mató su medumi, pekanų riešutais ir krekeriais.

DSCF5882

 

Keista, mano pekanų riešutai perdėm panašūs į graikinius… Silpnaregiai, kaip manote, kokie ten riešutai?

DSCF5887

 

Na ir pabaigai – flimų Top 50 nuo 40 iki 36 vietos:

40. Absoliuti tamsa – neįmantraus siužeto, nedidelio biudžeto, bet kažkuo užkabinantis fantastinis filmas. Gana vykęs Vino Dyzelio debiutas didžiajame ekrane ir nevykusios Rydiko epopėjos pradžia.

39.  Amerikos psichopatas (norite atidaryti nuorodą? Teks įrodyti jūtubei, kad jums 18+) – eilinis pavyzdys, kai filmas geresnis už knygą. Superinis garso takelis (kam patinka XX a. 9-ojo dešimtmečio rimtesnė muzika), daug sekso ir smurto, Kristianas Beilas vaidina gerai, o mane labiausiai sužavėjo šmaikščios citatos. Jei nuspręsite pažiūrėti šį filmą, įdėmiai sekite Beilo (anti)herojaus monologus bei dialogus.

38. Marsas atakuoja! – burtoniškai šmaikšti komedija, geriausi Holivudo aktoriai ir Anglijos dainininkai, netikėti siužeto posūkiai ir Sara Džesika Parker kalės kūnu – daugiau nieko nereikia.

37. Niujorko gaujos – epinė istorija, labai tinkanti prašmatni scenografija ir, žinoma, Danielis Dei-Liuisas. Paprastai filmuose išgyveni už pagrindinį herojų, bet šitame Dei-Liuiso vaidyba verčia nepastebėti pagrindinio herojaus (ginkdie, nesakau, kad DiKaprio vaidina prastai).

36. Varnas – nors nieko bendro su Alanu Po kūryba, ir scenarijus, nežinau, bet įtariu, paimtas iš komiksų, tai mano brandžios vaikystės filmas: niūri antiutopinė aplinka, The Cure, Siouxsie and the Banshees, Jesus and Mary Chain muzika, šaunusis Brendonas Ly, kurio, deja, po šio filmo neliko gyvųjų tarpe… Rekomenduoju Helovyno proga.