Sūris. Keptas sūris

Ech jūs. Nesulaukęs nei vieno komentaro apie tai, kokioje šalyje lankysimės šiandien, suvokiau, kad mano rašliava internetuose niekam nereikalinga ir neįdomi – tik sau pačiam. Dievaži, kai nebežinau ką pasigaminti pietums, kartais panaršau randomiškai. Ir kadangi vis vien niekas neskaito, manau, istorijos pasakoti neverta.

Einu į parduotuvę ir perku beskonį Camembertą ir beskonį Brie. Jei būtų su skoniu, tikrai nekepčiau, o suvalgyčiau su šviežia duona, pomidoru, alyvuogėm ir užgerčiau kokiu rizlingu. Deja, Lietuvoje minkšto sūrio su kvapeliu ir skoniu dar neteko pirkti.

Be sūrio dar reikės: kiaušinio, išplakto su žolelėmis ir čili milteliais, džiūvėsėlių saujos, vienos kitos šviežios paprikos, aliejaus kepimui.

 

Pusę stiklinės gerai įkaitinu keptuvėje, sūrio gabalą apvolioju kiaušinio plakinyje, tada džiūvėsėliuose, tada dar plakinyje ir dar kartą džiūvėsėliuose. Kepu vieną pusę ant vidutinės ugnies keletą minučių, tada apverčiu. Sic! Vengiu sudeginti.

 

Minkštam sūriui daug nereikia, jis po plutele išsilydė. O tame pačiame aliejuje, kur kepiau sūrį, tik nupylęs iki minimumo, ant labai stiprios ugnies pora minučių kepu paprikos griežinėlius garnyrui. Kadangi patiekalas nužiūrėtas iš kulinarijos nevykėlių čekų, būtinai užgeriu alumi.

 

O štai taip, mieli trumparegiai, keptas sūris atrodo iš arti.

 

Šiai dienai viskas, skanaus.