Pagerinti rusiški blynai – dangiškoji mana

Lietuvoje gal ir nepastebėjome, tačiau mūsų kaimynai rytinėje pusėje nelabai seniai atšventė Масленицą. Tobiš, Užgavėnės buvo. Ir ta proga, kepsime blynus – nesvarbu, kad už lango Velykos.

Rusų babytės receptui įgyvendinti reikės:

  • 200-400 g miltų;
  • 0.5 l pieno (labas, Karbauski);
  • 2 kiaušinių;
  • 3-4 šaukštų manų kruopų;
  • saulėgrąžų aliejaus;
  • padažui: cukraus, vandens, šaukšto sviesto.

DSCF5353

Užvirinam pieną ir į jį silpna srovele, nuolat maišydami, beriame manus. Tą skystą košelę uždengiame ir paliekame, kol atvės. Virti tikrai nereikia. O tuo tarpu kiaušinius išplakame su puse stiklinės vandens. Aha, nesuklydote.

DSCF5354

 

Į plakinį įmaišome atvėsusią manų košę ir, po truputį įmaišome miltus. Nežinau tikslaus kiekio: dedame iš akies, kol tešla bus tinkama lietiniams lieti. Dar įmaišome keletą šaukštų aromatingo saulėgrąžų aliejaus.

DSCF5355

 

Ką gi, liejame blynus įkaitintoje keptuvėje, o kol jie kepa, nedideliame puode ištirpiname sviestą, dedame cukraus, įpilame 50 ml vandens.

DSCF5356

 

Lietiniai išties gaunasi šilkiniai.

DSCF5357

 

Kol prikepame jų visą rietuvę, ant lėtos ugnies verdame sirupą, į kurį prieš pabaigą išmelžiame pusę laimo ar citrinos.

DSCF5358

 

Iškeptus lietinius apipilame sutirštėjusiu sirupu.

DSCF5359

 

Išsidirbinėjimo viršūnė būtų apipilti visa tai šlakeliu konjako ir padegti, bet aš tiek neuždirbu.

Taip, tai vienas iš nedaugelio variantų labai turtingos rusų blynų receptūros, kurią, net ir labai stengdamasis, aš vargu ar kada apžvelgsiu. Skanaus. Pavasaris jau atėjo pas Jus?

Reklama

XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio blyneliai

Sveiki, pagaliau. Pradėsiu nuo to, kad susilaukiau pastabų dėl savo blogo turinio, esą, jame per daug dėmesio skiriama seksui, seksizmui ir, spėjama, kad, greičiausiai, turiu problemų su seksu. Na ką aš galiu pasakyti: o kas jų neturi? Kaip bebūtų, stengsiuosi kuo mažiau kalbėti apie seksą ir krūtis, kad šį blogą galėtų skaityti ir vaikai. Štai nuo šio posto ir pradedu nebeužsiminti apie aną galą.

Kaip jau supratote, kalbėsime šiadnien apie tokį nekaltą dalyką, kaip blyneliai. Tai, ko gero, mano pirmas savarankiškai pagamintas patiekalas. Ir nutiko tai, kaip jau galima spėti, maždaug XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio pradžioje. Tada pasaulyje tarpo ne tik mano blyneliai, bet ir daug kitų nuostabių dalykų: atsirado kompiuteriniai žaidimai, vyko šaltojo karo įkarštis, o svarbiausia – pop scenoje karaliavo JI – mano svajonių moteris, kurios negaliu pamiršti net po 30-ies metų. Kažkas svaigo nuo Samanthos Fox, kažkas – nuo CC Catch, o aš tyrai ir nekaltai svajojau apie Debę Hari.

Labiausiai myliu Debę ne už tai, kad ji buvo kieta moteris, skandalistė ir poxuistė, ne tiek už moteriškumą ir žavesį, kiek už novatoriškumą to meto muzikoje. Būtent ji pirmoji ėmė repuoti į televizijos kameras. Taigi, repas ėmė populiarėti nuo baltaodės blondinės dainos, o ne afroamerikiečių pastangomis.

A, grįžkime prie blynelių. Kaip spėju, visi juos moka kepti. Bet kaip kepdavo anais laikais? Va taip. Pasiimam:

  • stiklinę miltų;
  • pora stiklinių pieno;
  • šaukštą cukraus;
  • žiupsnį druskos;
  • alyvuogių aliejaus;
  • įdarui: rakletės sūrio, pankolį, brokolį, svogūną.

A kūr keuvšynis? jau girdžiu rėkiant. Nereikia čia jo nafig, be jo blyneliai metamorfizuojasi į krepus. Traškius, aksominius…

Plakam miltus, pieną, cukrų, druską. Netingėdami, nuoširdžiai. Tešla turi būti skysta, kaip pigi grietinė. Pilam keletą šaukštų aliejaus.

Vėl plakame taip, kad aliejus difunduotų į tešlą, tiksliau į koloidinį tirpalą (aš tikiuosi Jūs suprantate, kad aš nerimtai?).

Kol vienoje keptuvėje vienas po kito liejami lietiniai, kitoje truputyje alyvuogių aliejaus apkepiname smulkiai supjaustytą svogūną, brokolio žiedelius ir pankolio juosteles.

Kepame neilgai, kad brokoliai nebūtų kieti, bet ir netežtų. Dedame rakletės juostelę ant blyno, apklojame daržovėmis.

Susukame į vamzdelį. Pasidarome keletą tokių ir pašildome ant sausos keptuvės, maždaug 3-4 minutes, kad rakletė išsilydytų.

O taip, arba su medumi ir grietinėle, pušų pumpurų sirupu ar klevų sirupu.

Šitokį blynelių receptą “šlifavau“ bene 30 metų, kol radau tą aukso vidurį. Ar yra kur tobulėti dar?

Skanių sekmadienio pusryčių. Su puero arbata.

Ir kaip neįsimylėti jos: