Kiauliena meduje

Per tą laiką, kol nerašiau, teko ruošti maistą bendradarbiams viena ar kita proga. Štai, keleto mėnesių senumo receptas, pagal kurį penėjau kolegas alaus iškyloje į gamtą. Dvidešimčiai žmonių pamaitinti buvo įsigyta:

  • 5 kg kiaulienos nugarinės su oda, riebalais ir kaulu, supjaustytos delno dydžio ir dviejų pirštų storumo gabalais;
  • 0.8 l medaus;
  • 0.5 stiklinės aliejaus;
  • keleto didelių šaukštų rūkytos paprikos miltelių;
  • šaukšto čili miltelių;
  • keleto galvų česnako.

Medų, jei susicukravęs, tirpinam dubenyje virš karšto vandens vonelės, maišom su aliejumi.

DSCF6749

Beriam prieskonius.

DSCF6750

Ir trintą česnaką.

DSCF6751

Turime marinatą. Atkreipiu dėmesį, kad druskos nereikia.

DSCF6752

Dideliame inde, pvz. kibire, dėliojame sluoksnį mėsos.

DSCF6753

 

Tepame marinatu, dedame kitą sluoksnį mėsos ir t.t. iki pabaigos.

DSCF6754

Marinuojame per naktį. Kitą dieną važiuojame į gamtą, kuriame ugnį kepsninėje, sulaukiam daug žarijų, dedame mėsą ant grotelių, pabarstome druska, kepame 10-15 minučių.

3

Ir užgeriame skaniausiu alumi. Išduosiu paslaptį: man šią vasarą skaniausias –

ipa

Pusryčiai sveikuoliams – granola

Kad neaugtų pilvas ir krūtinė a la Cololo (lyrinis nuokrypis: reikia uždėti baudą tai televizijai, kuri rodo tą laidą apie šokinėjančius į vandenį žmones, dėl lengvos erotikos platinimo; na bent jau uždėtų ženkliuką “S“, nes Cololo C dydžio papai tikrai didesni už daugelio mano pažįstamų moterų, o toms mat, skirtingai nuo Cololo, kažkodėl negalima rodytis topless viešai), reikia daug judėti. Kadangi esu ofiso planktonas ir ilgą savo gyvenimo dalį praleidžiu suspenduotoje būsenoje, plūduriuodamas ten, kur neša srovės, nusprendžiau, kad vertėtų kasdien nubėgti bent 10 km. O kad nepakratyčiau kojų bėgdamas, turėčiau vartoti energetiškai subalansuotą maistą. Tokio maisto pavyzdys – granola aka avižos su riešutais ir džiovintais vaisiais. Šis mišinys kiek skiriasi nuo mums įprastų miuslių tuo, kad yra gerokai saldesnis. Kaip manote, kas sugalvojo granolą? Teisingai, amerikonai. Tam jie naudoja:

  • 0.5 kg avižinių dribsnių;

DSCF6305

Jei pastebėjote, mano tinklaraštyje nėra tiesioginės reklamos, niekas man nemoka už tam tikrų prekinių ženklų naudojimą patiekalams. Gal laikas ką nors pakeisti? Ei, nepirkite lietuviškų avižų, jos tikrai chrenovos, papelijusios, su šiukšlėmis. Nuoširdžiai rekomenduoju Axa, Ica, Myllyn Paras, o ypač, Brueggen avižas bei kitas kruopas, kurios skanesnės, kokybiškesnės ir pigesnės.

Dar reikės:

  • 300 g įvairių riešutų;

DSCF6306

Nepamirštam, kad žemės riešutai nė karto ne riešutai, tad jų reikia kuo mažiau.

  • geros saujos saulėgrąžų sėklų;

DSCF6307

  • saujos moliūgų sėklų;

DSCF6308

  • galima pridėti truputį kokoso drožlių ir linų sėmenų;
  • keleto gerų šaukštų medaus;
  • keleto šaukštų alyvuogių aliejaus;

DSCF6309

Kaip jau supratote, visa tai pilama ir beriama ant skardos ir pragariškai išmaišoma.

DSCF6310

Ir pašaunama į 150° – 180ºC orkaitę. Kas dešimt minučių išimama ir maišoma. Po pusvalandžio papildomai pridedami nuplauti džiovinti vaisiai (šiaip, tiek riešutus, tiek sėklas irgi rekomenduoju plauti). Dėl sunkios materialinės padėties šį sykį džiovintus vaisius mano skardoje atstovauja tik bananai. Užtat juose daug kalio!

DSCF6315

 

Bet tiks razinos, slyvos, figos, spanguolės.

Dar po dešimties minučių ištraukiame skardą iš orkaitės – granola bus gražiai apskrudusi ir kvapni.

DSCF6317

Valgoma tai su pienu, jogurtu ar net rūgpieniu. Būkite sveiki! Ir ruoškitės kepti blynus.

Pachlava ir patarimai jaunikaičiams

Nuo ko pradėti šios dienos sesiją? Nuo recepto ar nuo patarimų. Nežinau, kas dažniau apsilanko mano kukliame internetų kampelyje – panelės ar jaunikaičiai, todėl pradėsiu nuo recepto. Pachlava arba, kaip ją kartais vadinai skirtingos tautos, baklava, labai būdingas Juodosios jūos regiono pyragas. Egzistuoja daugybė recepto variantų ir kiekvienas armėnas ar turkas garsiausiai rėkia, kad jo pachlava pati tikriausia. Aš eisiu kulinarine takoskyra ir pasiūlysiu bulgarišką variantą, pagerintą armėniškomis variacijomis. Kodėl bulgariškas? Na, kad ir dėl to, kad gavau dovanų iš bulgarų kolegų, švelniai tariant, įdomią kulinarinę knygą.

DSCF6230

 

Vadovaujantis šioje knygoje pateiktu baklavos receptu mums reikės:

  • 0.5 kg sluoksniuotos tešlos (nevarkime, o nusipirkime šaldytos);
  • 300 g graikinių riešutų;
  • 150 g sviesto (sumažinau bulgarišką variantą nuo 300 g iki armėniškai padorių 150 g, nes iš akies matėsi, kad bus per riebu);
  • 3 geri kaupini šaukštai armėniško medaus veitoj 300 g bulgariško cukraus;
  • žiupsnis bulgariško cinamono ir 3-4 išlukštenti ir sugrūsti armėniški kardamonai.

DSCF6229

Grūdam arba malam riešutus.

DSCF6231

 

Tirpiname sviestą,

DSCF6232

kurių aptepame sluoksnį iš pusės tešlos.

DSCF6233

 

Ant tešlos lakštų dedame riešutus, sumaišytus su prieskoniais.

DSCF6235

 

Pašlakstome lydytu sviestu, užklojame antru tešlos sluoksniu, aptepame sviestu arba plaktu kiaušinio tryniu ir supjaustome labai aštriu peiliu į lygiašonius keturkampius – rombus ar kvadratus.

DSCF6238

 

Pašauname į 180°C įkaitintą orkaitę. O tuo tarpu po aptepimų likusiame svieste tirpiname medų, jei jis neskystas.

DSCF6239

 

Šį mišinį šaukštu pilame į pyrago tarpus kas 10 minučių, t.y. 3-4 kartus 30-35 kepimo minučių metu.

DSCF6240

 

Išimame iš orkaitės, kai paviršius bus skaniai gintarinis, ir paliekame bent keletą valandų susigerti medui į tešlą.

DSCF6242

 

Štai ir viskas.

O dabar patarimas jaunikaičiams (panelės galite nebeskaityti toliau – jums tai nebus įdomu), kurie surado arba artimiausiu metu planuoja susirasti savo gyvenimo meilę, su kuria apsisprendė praleisti visą likusį gyvenimą. Visada prieš tokį sprendimą reikalaukite pažinties su mergaitės motina. Pamatę ir pažinę savo būsimą uošvę, jūs žinosite kaip atrodys jūsų išrinktoji po 20 metų, kaip ji elgsis, kaip kalbės, kaip rengsis, dažys plaukus, galų gale ir mąstys. Jei yra galimybė, stebėkite kaip dažnai ir kaip žiauriai ta moteris pisa protą savo vyrui, nes tai yra jūsų protas bus pisamas proporcingai. Pagalvokite, nes moksliškai įrodyta, kad dukros ilgainiui tampa savo motinomis su 95% tikimybe.

DSCF6248

 

Saldžių jums metų.

Ir dar kartą pagalvokite

Mató – politizuota katalūniška rikota

Mano studijos Harvarde įsibėgejo. Prasidėjo antrosios savaitės sesija, kurios metu nagrinėjamas terminis maisto apdorojimas, specifinė šiluma ir latentinė slaptoji šiluma, kurios supratimą geriausiai iliustruoti naminės rikotos receptu. Kad būtų įdomiau, vietoj itališkos rikotos pasigaminkime panašų kitos nelaimingos Europos tautos – katalūnų – patiekalą mató. Kodėl Katalonija? Todėl, kad laikas duoti jai laisvę. Aš apskritai už tai, kad būtų kuo daugiau laisvės: laisvę katalūnams, laisvę baskams, laisvę Tibetui, laisvę Kos… Tebūnie būsiu apkaltintas dvigubais standartais, bet esu įsitikinęs, kad Kosovo je Srbija!, o Abchazija ir Pietų Osetija – Sakartvelo.

Lipu nuo statinės ir einu virtuvėn. Mató pasigaminti namų sąlygomis – itin paprasta. Reikia vos 3 ingredienų:

  • 1 l pieno (riebumas nesvarbu);
  • 30 ml acto arba citrinos sulčių (su citrina, manau būtų natūraliau, bet kaip besuktume, rūgštis galutiniame produkte nedalyvauja, o štai priemaišos, esančios citrinoje, gali pakeisti produkto skonį, todėl rekomenduoju gryną actą, net ne balzaminį);
  • 0.5 kg ledukų.
  • (1 a.š. druskos, jei nusprendėte daryti rikotą)

DSCF5874

Su produktais paprasta, o štai įrankių reikės gerokai daugiau: dviejų dubenų, puodo, koštuvo, marlės, šaukštų ir virtuvinio termometro.

Kaitiname pieną iki 92°C. Užvirti griežtai draudžiama. Kol kaista pienas, išlukštename ledukus į didelį dubenį

DSCF5875

 

Ir užpilame šaltu vandeniu. Kai pienas pasiekė reikiama temperatūrą, nuimam nuo viryklės ir šliūkštelnam acto. Nemaišome, o leidžiame rūgščiai ramiai sutraukti pieną ir dedame puodą į dubenį su ledais.

DSCF5876

 

Koaguliavęs pienas turi atvėsti labai greitai iki 36°C. Vos tik pasieks šią temperatūrą – dedame koštuvą ant dubens, keturlinką marlę ant koštuvo, sutrauktą pieną į marlę.

DSCF5877

 

Atsargiai pamaišome, kad išrūgos lengviau išbėgtų, o mató suvyniojame į marlę ir kartu su visu puodu dedame bent valandai į šaldytuvą.

Skaniausi pusryčiai – mató su medumi, pekanų riešutais ir krekeriais.

DSCF5882

 

Keista, mano pekanų riešutai perdėm panašūs į graikinius… Silpnaregiai, kaip manote, kokie ten riešutai?

DSCF5887

 

Na ir pabaigai – flimų Top 50 nuo 40 iki 36 vietos:

40. Absoliuti tamsa – neįmantraus siužeto, nedidelio biudžeto, bet kažkuo užkabinantis fantastinis filmas. Gana vykęs Vino Dyzelio debiutas didžiajame ekrane ir nevykusios Rydiko epopėjos pradžia.

39.  Amerikos psichopatas (norite atidaryti nuorodą? Teks įrodyti jūtubei, kad jums 18+) – eilinis pavyzdys, kai filmas geresnis už knygą. Superinis garso takelis (kam patinka XX a. 9-ojo dešimtmečio rimtesnė muzika), daug sekso ir smurto, Kristianas Beilas vaidina gerai, o mane labiausiai sužavėjo šmaikščios citatos. Jei nuspręsite pažiūrėti šį filmą, įdėmiai sekite Beilo (anti)herojaus monologus bei dialogus.

38. Marsas atakuoja! – burtoniškai šmaikšti komedija, geriausi Holivudo aktoriai ir Anglijos dainininkai, netikėti siužeto posūkiai ir Sara Džesika Parker kalės kūnu – daugiau nieko nereikia.

37. Niujorko gaujos – epinė istorija, labai tinkanti prašmatni scenografija ir, žinoma, Danielis Dei-Liuisas. Paprastai filmuose išgyveni už pagrindinį herojų, bet šitame Dei-Liuiso vaidyba verčia nepastebėti pagrindinio herojaus (ginkdie, nesakau, kad DiKaprio vaidina prastai).

36. Varnas – nors nieko bendro su Alanu Po kūryba, ir scenarijus, nežinau, bet įtariu, paimtas iš komiksų, tai mano brandžios vaikystės filmas: niūri antiutopinė aplinka, The Cure, Siouxsie and the Banshees, Jesus and Mary Chain muzika, šaunusis Brendonas Ly, kurio, deja, po šio filmo neliko gyvųjų tarpe… Rekomenduoju Helovyno proga.

Sienos Trijų Karalių meduolis

Sienos – šiuo atveju tikrai ne sieninis, o iš tolimo Sienos miesto. Žinau, žinau, daug kam Siena asocijuojasi su Montepaschi. Bet Sienoje be krepšinio dar moka ir meduolius kepti. Vadinasi jie panforte di Siena. Dėl Trijų Karalių tai suimprovizavau, realiai, šis meduolis kepamas Kalėdoms. Bet argi nuodėmė svaigintis saldumynais?

Mums prireiks:

  • 100 g migdolų;
  • 100 g graikinių riešutų (išlukštentų);
  • 100 g džiovintų figų;
  • 100 g razinų;
  • 150 g medaus;
  • 100 g cukraus pudros;
  • 1 šaukštų miltų ir 1 šaukštą avižų sėlenų (apie jas sugalvojau tik proceso eigoje, tad nenufotkinau);

dscf1368

  • prieskonių: po 1 dalį muskato riešuto, imbiero, kalendros, gvazdikėlių ir 3 dalis cinamono; visi priekoniai malti, grūsti arba tarkuoti.

dscf1369

Migdolus užplikom verdančiu vandeniu, paliekam ir smulkiai supjaustom figas ir razinas. Baigėm? Nulupam migdolų žieveles ir pakepiname (migdolus, ne žieveles) su graikiniais riešutais ant sausos keptuvės pora minučių. Atvėsinam ir grubiai supjaustom. Pasisekė tiems, kas turi piestą:

dscf1371

Sumaišome vaisius, riešutus ir prieskonius. Dabar sumaišome medų su cukraus pudra ir padarome jiems šiltą vandens vonelę, va taip:

dscf1372

Nuolat maišome, kol mišinys suskystės, o tada pilame į riešutų-vaisių mišinį, išmaišome, pridedame miltus ir sėlenas, išmaišome. Įjungiam orkaitę 150 laipsnių, išklojam kepimo formą kepimo popieriumi, jį ištepame sviestu ir dedam mūsų tešlą į formą.

dscf1374

Pašaunam orkaitėn ir kepam 25-30 minučių. Stebime, kad nepradėtų degti. Viskas, nulupam pergamentą, susipjaustome norimo dydžio gabalėliais, pasibarstome cukraus pudra ir cinamonu, įsipilame sauso chereso ir dėkojame Aukščiausiajam už palaimą.

PS: galutinio rezultato, deja, negaliu Jums parodyti, nes meduolis buvo dar šiltas išgabentas svečiop. Na nebent tik šitą:

dscf1379

Būkite laimingi

K+M+B

Šonkauliukai prie alaus: kinietiška interpretacija

Lenkiu galvą prieš didžiąją kinų tautą ir jų istoriją. Yra ko pasimokyti iš kultūros, kurios šaknys toli toli praeityje, daug toliau, nei helenistinės ar net egiptiečių. Štai paklaus Jūsų koks užsienietis, kada Lietuvoje atsirado mūsų “pasididžiavimas” didžkukuliai, ir ką Jūs atsakysite? Mekensite apie tai, kad, galbūt prieš kokius varganus 100 metų juos iš VokiečiŲ (kirtis ant Ų) atsigabeno aškenaziai? O štai kinų, sakau kinų sąlyginai, nes kinų virtuvė labai diversiška, virtuvės pagrindai susiformavo mažiausiai prieš kokius 3000 metų, taigi. Ir nuolat vystosi. Todėl, kai tik imuosi gaminti ką nors iš kinų virtuvės, niekada neužduodu sau klausimo kodėl taip, o ne kitaip?, nes žinau, kad tai laiko patikrinti receptai ir jų patikimumo aš neturiu teisės vertinti.

Nesigilinkime dabar į politines vingrybes, Tibetą aš taip pat myliu, bet pabandykime pasigaminti paprastą ir greitą, bet tobulą užkandį prie alaus: šonkauliukų Wu Xi.

Imame:

  • kiaulienos šonkauliukų – gerą kilogramą;

dscf1354

Užbėgdamas už akių, pasakysiu, kad aš paėmiau 0,5 kg, dėl ko labai gailėjausi – šonkauliukai buvo tiesiog nušluoti nuo stalo per 5 minutes

  • pusę poro;
  • 5-6 skilteles imbiero;
  • 2-3 šaukštus medaus (galima ir dirbtinio ar net cukraus);
  • pomidorų pastos (aš paėmiau šaldytą pomidorą);
  • 3 šaukštus ryžių acto (tamsaus geriausia, bet Vilniuje dar nemačiau);
  • 2 šaukštus tamsaus sojų padažo;
  • 1 šaukštą aliejaus;

dscf1356

Taikome jau mano aprašytą stir-fry technologiją, todėl viso proceso aš  nespėjau nufotkinti.

Pradžioje nuplauname šonkaulius, supjaustome po vieną ir sumetam į puodą su verdančiu vandeniu. Šonkaulius tuojau pat išimame, vos tik vanduo užvirs vėl ir nuvarviname vandenį. Keptuvėje ar woke maksimaliai įkaitiname šaukštą aliejaus, metame šonkaulius ir, intensyviai maišydami, kepame 30 sekundžių, tiksliau, kol gražiai apskrus. Išimame, sumažiname ugnį iki vidutiniškos, pilame medų (arba cukrų), maišome, kol ims ruduoti, grąžiname šonkaulius, pilame actą, sojų padažą, maišome, metame supjautytą porą, susmulknitą pomidorą (arba pora šaukšų pastos) ir imbiero griežinėlius.

dscf1357

Viską išmaišome, užpilame vandeniu, kad apsemtų šonkauliukus ir paliekame kokioms 45-60 minučių, kol padažas sutirštės. Viskas. Pasibarstome sezamo sėklomis arba pjaustytais svogūno laiškais ir – vualia. Skanaus. Maldauju, su alumi.

dscf1359

PS: ir nepamirštam išsivalyti viryklės, kai pavalgysim, silpnaregiai.

dscf1360

Aviena su moliūgu: neimkit, vaikai, pagaliuko…

Spėjau į nuvažiuojantį Chanukos traukinį. Laimingos Chanukos, mano (ne)apipjaustyti broliai!

Nesitikėkite provokacijų. Nesu tikras, ar patiekalas, kurio receptą pateiksiu žemiau, tikrai yra žydiškas. Kaip bebūtų, žydas, kuris apie jį papasakojo, patikino, kad tai klasikinis rytinės Viduržemio jūros pakrantės virtuvės pavyzdys. Na, lietuviškieji žydofobai gali nusiraminti – aškenazių virtuve čia net nedvelkia. Pažiūrėkime, ką gi pasiūlys mums peisuotieji mūsų bičiuliai nuo Jeršalaimo apylinkių.

O jie siūlo paimti truputį čili miltelių, grūstų juodųjų pipirų ir grūsto עברית- kamon (kumino).

dscf1673

 

Sumaišyti prieskonius su alyvuogių aliejumi ir ištepti šiuo mišiniu ėriuko eskalopiukus.

dscf1674

 

Pamarinuoti mėselę keletą valandų, o tada apkepinti šaukšte alyvuogių aliejaus. Neilgai, vos keletą minučių iš vienos ir keletą – iš kitos pusės, kad mėselė apskrustų.

dscf1681

 

Dar mūsų peisuotieji draugai siūlo paimti truputį daržovių ir kitų ingredientų:

  • aštuntadalį vidutinio moliūgo;
  • svogūną;
  • truputį cukinijos;
  • saują džiovintų slyvų;
  • šaukštą medaus;
  • taurę balto vyno;
  • gerą žiupsnį mėtų (geriau šviežių, bet kur jų dabar gauti?);
  • druskos, žalumynų.

dscf1677

Toliau jie siūlo stambiai supjaustyti svogūną ir lengvai pakepti po ėriuko kepimo likusiuose riebaluose. Be to, supjaustyti daržoves stambesniais gabalėliais. Sako, sudėkite ėriuko mėsytę, keptus svogūnus beigi daržoves ir slyvas į kaitrai atsparų indą, padrabstykite tolygiai medaus, gausiai – mėtos, užpilkite kuo? neteisingai! ne avies pienu, o taure balto vyno, pabarstykite druska, uždenkite folija ir pašaukite į orkaitę. Gal kokiai valandai, gal mažiau.

dscf1683

 

Po valandos išjungiame orkaitę. Nė neabejoju, kad kvepia gardžiai. Va čia tai košer!

dscf1688

 

Na ir jūs, mano mielieji silpnaregiai, nenusiminkite.

dscf1689

 

Šalom. Tikiuosi, kad po šio recepto, Lietuvoje bent kiek sumažėjo ksenofobų.