Išprievartauta tom jam kai sriuba

Atsižvelgdamas į komentatorių pageidavimus, nusprendžiau pagaminti sriubą, padedančią organizmui kovoti su speigu. Kaip bebūtų keista, ši sriuba kilusi iš Pietryčių Azijos ir skirta kovai su alinančiu tvankiu karščiu. Tačiau esu tikras, kad ji ir šildo gerai.

Kaip bebūtų liūdna, bet mūsuose šią sriubą išvirti, tiksliau surasti reikiamus produktus, yra tikras iššūkis. Yra daugybė tom jam (tom yam) sriubų variacijų: su krevetėm, vištiena, kiauliena, ryžiais, bet pagrindą sudaro laimo lapai kafir, citrinžolė, žalias čili ir galangalas. Ir būtent šiuos produktus sunkiausia rasti Lietuvoje. Įmanoma, tačiau laimo lapus praduoda tik Akropolyje, citrinžolę – Hyper Rimi, o galangalą – kinų krautuvėlė. Nejaugi manote, kad, norėdamas išsivirti sriubą, trankysiuosi po Vilnių, šalsiu ir galiausiai, permokėjęs, gausiu prekes su pasibaigusiu galiojimu. Ne, einu į vietinį сельпо ir perku pakaitalus. Kadangi mano planuose – tom jam su vištiena, Tailando liaudyje vadinama tom jam kai, susirenku štai tokius produktus:

  • vištienos krūtinėlę;
  • pusę paprikos (vietoje šviežio čili);
  • porą (vietoje askaloninio svogūno);
  • džiovintų raudonikių ir lepšių (vietoje šiitakių);
  • 400 ml kokoso pieno;
  • imbiero gumbą (vietoje galangalo);
  • laimo žievelę (vietoje citrinžolės);
  • žuvies padažo nam pla;
  • palmių cukraus;
  • labai piktą čili ir krevečių pastą tiesiai iš Tailando (ačiū, Cukriūk).
Štai kaip pastaroji pasta atrodo iš arčiau:
Ten čili dribsniai ir mažytės krevetės, tokiomis šeriamos akvariumų žuvelės. Fantastiškai kvepia pirminiu moteriškos lyties požymiu.
Vištieną supjaustome nedidelėmis juostelėmis ir verdame su grybais nedideliame kiekyje vandens ant silpnos ugnies, be jokios abejonės, be druskos ir nugriebdami hormonų kupinas putas, maždaug 15 minučių. Kol ten ramiai verda, pjaustome porą, imbierą ir nutarkuojame nuo laimo žievelę.
Vištienai išvirus, visa tai beriame į puodą, pilame kokoso pieną, keletą didelių šaukštų žuvies padažo, jei naudojame šviežius čiliakus – kapojame ir dedame į puodą kuo daugiau, jei ne – beriame didelį žiupsnį čili miltelių arba mano minėtos pastos. Nepamirštam ir cukraus.
Leidžiame sriubai vėl lėtai užvirti, tada dedame plonomis juostelėmis pjaustytą papriką (jei naudojame čili – papriką geriau palikime kūdikių maisteliui). Išjungiame viryklę, išspaudžiame pusę laimo, ragaujame ar gerai išlaikytas sūraus-saldaus-rūgštaus-aštraus balansas, pataisome, jei ko trūksta, uždengiame puodą dešimčiai minučių. Jei bijome aštrumos, patiekiame su ryžiais.
Skanaus, nepamirštame ir vienkartinių nosinių pakelio pasidėti po ranka. Po dubenėlio tokios sriubos šaltis nebaisus. Bet eidami į lauką visvien apsirenkite šilčiau ir gerkite daug skysčių.
Reklama

Visaverčiai pietūs – žuvis, troškinta kokoso piene

Sveiki, sveiki, jau seniai besimatėme. Tik dėl to, kad visą tą laiką gaminau maistą, dažniausiai – visiškas nesąmones. Kad ir kaip būtų nesmagu, įdėsiu keletą tokių nesąmonių į šį blogą. Nu vieną – tai tikrai. Bet ne šiandien. O štai šiandien įdėsiu visai ne nesąmonę, o zašibienną pietryčių Azijos virtuvės perlą. Taip, kas gi daugiau, jei ne žuvis? Ir dar kokoso piene. Ir su čiliakais. Bet iš pradžių – užkanda. Prego, Italijos trikolioras:

Pomidorai, mocarela, rukola gražgarstė, vytintos alyvuogės, jūros druska, šlakelis alyvuogių aliejaus. Valgom tai iš ryto, kai neturim laiko virtis košės ar teptis sumuštinio su Xujokiškio sūriu ir margarinu Xujelma.

Štai ir pietų metas. Nusiperkam jūrinės žuvies (gal jau sakiau, kad tas, kas nevalgo jūrinės žuvies bent kartą per savaitę, greitu metu susirgs Alzhaimeriu?). Mano atveju tai buvo “Jūriniai grenadieriai be galvų“. Kai rinkausi, ilgai svarsčiau ar tik nebus tai kokie Somalio piratai, ginkluoti granatsvaidžiais, sučiupti rusų specnazafcų ir nukirsdinti.

Grenadierius išdarinėjam, nupjautom filė nuo kaulų ir užmarinuojam sojos padažo, citrinos sulčių ir baltųjų pipirų marinade. Beje, tai nebūtina, čia tik mano išsipisinėjimas.

Tuo tarpu, kol marinuojasi Somalio grenadieriai, imame:

  • 10 šampinjonų (geriau kreivabudžių arba šiitake);
  • svogūno laiškų;
  • kalendros lapų;
  • raudoną svogūną (geriau keletą šalotų);
  • imbiero straponą (geriau galangalą);
  • čiliakų džiovintų (geriau žalių ir raudonų šviežių po lygiai);
  • kvortą kokoso pieno (nepirkite skardinėse, jis ten būna sudžiūvęs);
  • žuvies padažo nam-pla;
  • keletą laimo lapų, bet tiks ir tarkuota laimo ar citrinos žievelė.

Smulkiai pjaustytą svogūną ir imbierą apkepiname keletą minučių ir dedame žuvį su visu marinadu. Truputį patroškiname, nuolat maišydami, tada dedame stambiai pjaustytus grybus, čiliakus, laimo lapus, ar ką ten turim, ir troškiname dar keletą minučių, nuolat maišydami. Smagumo dėlei, dar pasibarstome maltu čiliaku.

Dabar galim supilti kokoso pieną, keletą šaukštų žuvies padažo, sumažinti ugnį iki minimumo, uždengti dangčiu ir palikti kokioms 20 minučių. MMmmmm, užuodžiate tą pikantišką šilto žuvies padažo aromatą? Seksi, ar ne?

Na štai, po 20 minučių grenadieriai jau pasirengę būti suvalgyti. Pilame troškinį į dubenėlį, būtinai pasiskaniname smulkintais svogūno laiškiais, smulkintais kalendros lapais ir maltu čiliaku, valgome su iš anksto išsivirtais ryžiais.

O ja, ja, das ist fantastisch!

Silpnaregiai, achtung!

Ai, nu tai dar deserto norisi, ar ne? Nu tai nieko gudraus: dešriniai ledai su konservuotais kokosais, mangais ir pasifloromis. Skanaus.

Anonsas.

Kitame numeryje pažadame kraują stingdantį reportažą iš Hanibalo Lekterio tėvynės apie… Būkite pasirengę nuo monitorių nuvesti vaikus ir silpnų nervų gurmanus, vos tik pasirodys mano postas.

Oranžinė – džiaugsmo spalva: oranžinė vištiena

Džiaugsmas užplūdo man krūtinę, nes oro temperatūra smarkiai pakilo, ėmė lyti, ir vanduo upėse nesustabdomai kyla. Vadinasi, ryt-poryt bandysiu Dūkštos vandenis irklu. Oba.

Na o šiandien gaminu oranžinį patiekalą: vištieną su lęšiais. Imu:

  • 4 vištos blauzdeles;
  • svogūną;
  • česnaką;
  • oranžinę papriką;
  • 2 morkas;
  • 200 g raudonųjų lęšių;
  • 1 šaukštą ciberžolės;
  • 1 a.š. asafetidos;
  • 1 šaukštą garam masalos;
  • keletą šaukštų žuvies padažo;
  • žalios kalendros.

Blauzdeles nuplaunu, dedu į keptuvę, ten pat dedu smulkiai pjaustytą svogūną, česnako skilteles, pjaustytą papriką, užpilu žuvies padažu.

Mažai oranžinės? Pridedu ciberžolės, kad nepasirodytų maža.

Įpilu stiklinę vandens, uždengiu dangčiu ir statau ant viryklės. Troškinu pusvalandį, o tuo tarpu atskirai išsiverdu lęšių (pagardinu dviem kardamono dėžutėmis). Pabaigon pabarstau troškinį garam masala ir asafetida. Viskas. Papuošiu pirmaisiais kalendros daigais nuo palangės, pašlakstau laimo sultimis.

Skanaus. Nuotaika taisosi. Kai rašiau šį postą, paaiškėjo, kad rytoj plauksiu Dūkšta. Laukite fotoreportažo.