Trys viename: kepenėlių receptas su bonusu, Best Blog Awards 2014 ir kodėl aš esu blogas

Sveiki visi. Visiems linkiu sveikatos. O tinkama mityba yra sveikatos šaltinis. Jūs ir patys visi tai žinote. Kodėl čia aš apie tai? Na, organizmui nuolat reikia vitaminų, mineralų ir kitokios xujnios. Ir ypač geležies, aha. Iš kur jos imti? Teisingai, iš kepenų. O iš kur imti kepenų? Juk mums nereikia pragertų, apaugusių riebalais, ar ne? Šios dienos patiekalui imame <pyp>. Taip taip, šitas bus pats tas.

000001

Blogiausiu atveju, sueis ir Sarugasimos salos beždžionė.

87845

Atsargiai išpjauname <pyp> kepenėles. <pyp> mums daugiau nebereikia, todėl grąžiname jį <pyp pyp pyp>.

Be kepenėlių mums dar prireiks:

  • nedidelio svogūno;
  • saujos miltų;
  • ketvirčio ar pusės paprikos;
  • 50 g sviesto;
  • petražolės;
  • balzaminio acto;
  • pipirų, druskos;

HPIM2918

Kepenis plauname, valome nuo kraujagyslių, pjaustome nedideliais pailgais gabalėliais, lengvai druskiname ir pipiriname. Kitoje lėkštėje saują miltų maišome su žiupsniu druskos ir pipirų.

HPIM2921

Toliau sukamės greitai, nes nėr čia ko: pusėje sviesto apkepiname smulkiai pjaustytą svogūną. O kitoje keptuvėje ištirpiname likusį sviestą ir ant vidutinės ugnies 2-3 minutes kepame miltuose apvoliotas kepenėles. Tuo tarpu į pirmąją keptuvę įpjaustome papriką. Grįžtame prie keptuvės su kepenėlėmis, jei jos jau kepa 2-3 minutes, apverčiame, kepame dar minutę ir xujak, išimame į šiltą lėkštę. Labai svarbu neperkepti <pyp> kepenėlių, antraip jos pamažu pavirs pimpalu, o mes to jokiu būdu nepageidaujame. Kai tik suminkštės paprikos gabalėliai, palaistome juos balzaminiu actu ir, xujak į lėkštę su  kepenėlėmis.

HPIM2926

Ir xujak! pabarstome kapota petražole.

HPIM2927

Ryjam nesidrovėdami, užgerdami pigiu raudonu rašalu.

HPIM2928

<pyp> kepenėlis kažkaip nepasotino manęs, todėl žvilgtelėjęs į šaldytuvo turinį, radau kažkieno pričendalus.

87854

Plaunam, valom ir gerokai spustelnam, kad iš po odos išlįstų tai, ko reikia.

87855

O, akytkūnis! Apkepame jį supjaustytą su svogūnu ir paprika ant sviesto. Ir būtinai su kuminu ir šafranu.

111

Žinau, kad po šio recepto <PYP PYP PYP PYP>. Gal net mano blogą užbanins.

Čia prieš keletą dienų mano blogas buvo nominuotas Best Blog Awards 2014. Ir padarė tai tūlas Adis iš www.adis.lt. Jis pateikė šias taisykles, kurias, aš, be abejo, sulaužysiu:

1. Paminėti tinklaraštį, kuris mane nominavo. Ok, padariau.

2. Nominuoti 11 tinklaraščių, kurie man įdomūs. Ainana, nenoriu pasirodyti arogantiškas, bet Lietuvoje nėra įdomių tinklaraščių. Arba aš nemoku ieškoti. Todėl nominuoju tik tris: saldu/sūru, bo ten pizdati desertai, nesąmones, nes ten Pupkio  kliedesiai ir virusinį g12, bo šiaip geras žmogus.

3. Paruošti jiems 11 klausimų. Nieko nebus, pakaks keleto: koks jūsų blogo tikslas, ar esate blogi žmonės (sic! sąmoningai neklausiu ar esate geri žmonės) ir kiek jums svarbi kitų nuomonė apie jūsų blogą?

O dabar atsakau į Adžio klausimus:

1. (Nuo ko prasidėjo Tavo, kaip kompiuterio vartotojo, istorija?) Mano istorija prasidėjo nuo kažkurio Robotron kompo VU MF kompiuterių klasėje kokiais 1990.

2. (Kokie yra likę neįgyvendinti Tavo gyvenimo planai?) Mano kasdienis planas – išgyventi. Pasirodo, jis įgyvendinamas.

3. (Kas Lietuvoje dabar tau atrodo blogiausia? Ir kaip tai spręstum Tu?) Aš Lietuvoje blogiausias. Ir manęs neišspręsi.

4. (Trys Tavo hobiai. Kaip tai tapo Tavo hobiais ir kodėl iki šiol jie tokiais lieka?) Trys hobiai žmogui yra prabanga. Mano hobis – skaniai pavalgyti, ебтыть.

5. (Geriausias ir blogiausias aplankytas Tavo koncertas ar show) Aš abejingas koncertams ir šou. Geras buvo 1996 m. Blogiausių grupių festivalis.

6. (Prašom po vieną grupę/atlikėją, filmą ir knygą, padariusią tau didžiausią įspūdį ar net įtaką) Štai čia ir pasiekėme tą vietą, kurioje aiškėja kodėl aš blogas. Grupė, kurios klausydamas tampu itin blogas “Nick Cave and the Bad Seeds“.

Filmas, kuris paskatino imtis negerų darbų, aišku, “Dogvilis“. Knyga, be abejonės, Charles Baudelaire “Blogio gėlės“ (galite pasiskaitinėti prieš miegą).

7. (Mano pozicija religijos atžvilgiu) Agnosticizmas yra mano pozicija.

8. (Mano mėgstamiausias žaidimas) nežinau

9. (Kokios technologijos labiausiai lauki ir kokia labiausiai gąsdina) Technologinis singuliarumas ir gąsdina, ir vilioja.

10. Kas bus 2034? Žr. 9 punktą.

P.S. Netikėtai perskaitęs delfinariume žinutę apie visišką pizdecą ant Lietuvos, suskubau cenzūruoti savo įrašą. Laikas pyzdint iš šitos šalies. Jau žygiuojame į Putinostaną skubiu žingsniu. Žodžio laisvės čia nėra ir nebus.

Dūžtantys rudeniniai moliūgai. Meilė Amerikai 3

Visų kalbų, apie neapykantą JAV ir jų vykdomai politikai, fone, išdrįsiu dar kartą atverti širdį ir išreikšti savo susižavėjimą Amerika. Tarp kitko, ta meilė ėjo per kančias, nuo neapykantos per abejingumą. Už tai, kad amerikiečių mokslas pats pažangiausias, už tai, kad religiniai fanatikai – patys tūpiausi, už tai, kad turi MTV ir išrado moliūgus, kukurūzus ir kalakutus. Ava adore:

Šitą maisto nuotraukų kompiliaciją norėčiau paįvairinti ir amerikietiško filmo apžvalga. Mano galva, tai – geriausias šiųmetis (rašau tai 2012 m.) filmas. Vadinasi jis Virš įstatymo aka Lawless. Žanrą drįsčiau įvardinti kaip film noir, juoba, kad scenarijų ir muziką filmui parašė pats Nikas Keivas. Taip, atmosfera tamsi, smurto daug, bet, tuo pačiu, spalvos labai šviesios, net naktinėse scenose. Kas gali būti geriau už samogoną, Virdžinijos tabaką, kaimiečius, mielą ausiai Potomako tartį ir pamokslininko dukterį? Nebent Gajaus Pyrso vaidyba. Tas šunsnukis nerealus. Deja, Garis Oldmanas truputį nuvylė, tikėjausi daugiau iš jo.
Beje, režisierius, Keivas ir Pyrsas jau bendradarbiavo puikiame filme apie Australiją. Irgi rekomenduoju.
O tuo tarpu, grįžtame į apniukusią Lietuvą, susirandam saldesnių moliūgų ir…
…spaudžiam sultis

Achtung, palaukime, kol nusistovės krakmolas, tada mėgaujamės.
…kepame keksą

…kitą

…iš šių produktų darom

fantastisch pudingą

Neapsiribojame tik moliūgais – citrininis pyragas tegul sutraukia burną

Tiek moliūgienos šiandien. Nežinau kada pasirodysiu čia kitą kartą, bet keliausime į Čekiją, Ispaniją arba Meksiką. Jūs tik išsirinkite, būkite geri.

Apie indiškus ledus, moterų orgazmą ir emancipaciją

Nebijau būti nepopuliarus, tačiau negaliu visko juk savyje laikyti, matydamas akivaizdžias neteisybes, vemiamas mums į veidus iš televizijos ekranų bei moteriškų žurnalų, žalojančias ne tik geltonsnapių mažvaikių glebius protelius, bet sumaišančias mintis net tokiems patyrusiems sekso ekspertams, kaip Pupkis. Aš vis laukiu, kad šie vaikinai sugriaus tą “Cosmo“ ir kitų nesąmoningų žurnalų, “Nusivylusių namų šeimininkių“ (hmmm, o gal kabučių nereikėjo?..) bei “Sekso ir miesto“ herojų paskleistą mitą, neva moters orgazmas realiai egzistuoja. Nieko panašaus nesu regėjęs per savo audringą gyvenimą. Jo paprasčiausiai nėra. Kaip ir mitinio G taško. Esu beveik tikras, kad ir paslaptingasis klitoris yra sumanytas žiaurių moterų, kad turėtų kuo pamuštruoti savo minkštakūnius vyrus tik tam, kad parodytų savo viršenybę: tipo, būk mielas, pamasažuok už tai, kad taip kentėjau gimdydama tavo vaikus. Cha! kaip galima masažuot tą, ko nėra? O tie liurbiai tiki ir pasiduoda anų valiai.

Dar kita skaudi tema – spekuliacijos moterų emancipacija miegamajame. Ne ne, nesu vyras šovinistas ar mačistas, nieko panašaus. Esu už lyčių lygybę, už lygiavertę partneryste tarp vyro ir moters; netikiu, kad vyrai neverkia ar kad egzistuoja bobos su kiaušais. Tikiu, kad moterys tiek pat sumanios kaip ir vyrai, o dauguma vyrų tiek pat žiopli blondinai, kiek anekdotuose apdainuojamos damos. Tikiu, kad jei bent pusė pasaulio valstybių ir korporacijų vadovių būtų moterys, nebeliktų karų, skurdo, korupcijos. Bet jei jau, mielosios moterys, sugalvojate emancipaciją atsinešti ir į lovą, nebedrįskite tikėtis preliudijų, interliudijų, glamonių po… ar KP, o būkite malonios, suspėkite viską per tas dvi tris kritines minutes ir išmokite tučtuojau užmigti – tai ir bus tikroji lyčių lygybė.

Ir dėl Dievo meilės, neskaičiuokite tų nelemtų kalorijų: vis vien mes jus mylime liesas ir apvalias, jaunas ir senas, blondines, brunetes ir rudes, imituojančias orgazmą ar drąsiai pripažįstančias, kad jo nėra. Užtat aš jums parodysiu kaip pasigaminti tobulus ledus.

Reikės:

  • litro pačio riebiausio pieno, kokį tik rasite;
  • jei pieno riebumas nesiekia bent 4%, imame 200 ml riebios grietinėlės;
  • 100-150 g palmių arba rudojo cukraus, galima medaus; velniai nematė, jei nieko nėra geriau, tiks ir runkelių cukrus;
  • saujalę kardamono;
  • palkutę cinamono;

Padažui:

  • 1 laimą arba pusę citrinos;
  • 1 piktą čili pipirą;
  • keletą šaukštų cukraus;
  • mažą mažą žiupsnelį druskos.

Užkaičiame puode ant smarkios ugnies pieno grietinėlės mišinį, dedame preiskonius.

Kai užvirs, nemažiname ugnies, bet nuolat maišome. Iš pradžių pienas taikysis išlipti iš puodo, tai papučiame į jį ar kaip kitaip nuraminame, po minutės jis nebelips lauk, o gražiai kunkuliuos.

Pienas virs, mes nuolat maišysime, kol nenugaruos maždaug trečdalis skysčio. Tai truks maždaug 15-20 minučių. Tada beriame cukrų, ir vis maišome. Pamažu pienas įgaus subtilią kreminę spalvą ir konsistenciją.

Ypatingai malonus saugumo ir švelnumo jausmas apima žiūrnt į šią masę ir ją maišant: rodos, kad glostai debesį. O dar tas aromatas!

Kai masės beliks pusė nuo pradinio kiekio, išimame prieskonius, išjungiame viryklę ir, kartkartėmis pamaišydami, laukiame kol atvės. Tada dedame į šaldiklį. Ir kas pusvalandį išimame išmaišyti.

Matote, kaip ledai stingsta ties kraštais? Galite spragtelėti pele ant nuotraukos – ji padidėja iki 800×600 pikselių rezoliucijos, bus geriau matyti. Mūsų tikslas – neleisti ledams stingti netolygiai, tad, maždaug kas pusvalandį, juos vis kruopščiai išmaišome. Kai pajusite, kad ledai sustingo tiek, kad maišyti sunku, jie limpa prie šaukšto, perdedame į mažesnius indelius ar, jei kas turi, į gražias formeles.

Per pertraukėles tarp maišymų ruošiame padažą, idealiai tinkantį prie šių ledų: smulkintuvu ar kombaine sukapojame čili pipirą, sumaišome su šviežiai spausto laimo ar pusės citrinos sultimis.

Truputį pakaitiname ant sausos keptuvės, beriame keletą šaukštų cukraus ir truputį druskos. Nuolat maišome, kol susiformuos graži raudona karamelė.

Patarčiau šį padažą ruošti prieš pat patiekiant ledus ant stalo, antraip jis sustings į ledinukus. Kita vertus, jį vėl galima suskystinti, trumpai pašildžius.

Ką gi, pilame ant ledų padažo ir vualia – skanaus. Beje, šie indiški ledai vadinasi kulfi. Aš asmeniškai, skanesnių ledų nesu valgęs.

Na o pabaigai – apie vyrų ir moterų partnerystę:

Daržovių užkepėlė. Apie poeziją

Ar kas skaito poeziją? Dažnas juokiasi iš jos. Be to, egzistuoja toks žmonių tipas, kurie įsitikinę, kad biezdariaus Andriaus Mamontovo dainų tekstai yra poezija. Nė velnio, poeziją dainoms rašė tik du poetai – Džimis Morisonas ir Nikas Keivas.

Prisipažinsiu, bet aš skeptiškai žiūriu į “namudines“ eiles. Dar skeptiškiau – į romantinę lietuviškąją poeziją. Kaip beje, ir į lietuvišką virtuvę. Nemėgstu ir rusiškos romantikos, ypač jesenščinos, dvelkiančios paniatkėmis. Užtat nuo jaunų dienų esu pametęs galvą dėl prancūzų. Ir nesvarbu kas tai bebūtų: demoniškasis Šarlis Bodleras, egzaltuotasis Oskaras Milašius (kažkas tuoj leptels, kad jis lietuvis… bet rašė – prancūziškai), švytintis kilnusis Polis Eliuaras ar laisvamaniškas Artiuras Rembo. Be tom kad poezija yra gražu, ji dar lavina atmintį ir atitolina Alzaimerio grėsmę.

Eilės eilėmis, o jau išalkau.

  • bulvės;
  • morkos;
  • saliero stiebai;
  • cukinija;
  • poras;
  • svogūnas;
  • česnakas;
  • sūris a la rakletė;
  • žalumynai, lauro lapai, druska, piprai, saulėgrąžų aliejus.

Štai ko man reikia. Viską gražiai supjaustau, išskyrus česnaką. Oba:

ir dar:

tada dar

Ten ne kraujas, o nuo vakarykščio patiekalo likusios pomidorų sultys. Neturite jų, tiks ir sultinys, labai nedaug.

Tada dar bulvės:

Pabarstom druska, pipirais, pašlakstome nerafinuotu saulėgrąžų aliejumi ir kišam į orkaitę. Po 30-40 minučių išjungiame orkaitę, jei bulvės iškepusios.

Apdėliojame sūriu ir grąžiname į vėstančią orkaitę penkioms minutėms.

Valgom keikdamiesi, kad užgerti turime tik vandens.

Skanaus. Ir nepamirškite išmokti bent vieną eilėraštį. Na kad ir šitą: