Ko daryti ir ko nedaryti ateinančiais metais

Aš esu nemaloniai nustebintas įvykusiais wordpress pasikeitimais. Bet mano skaitytojų tai neturėtų liesti. Bandau prisitaikyti prie naujojo profilio dizaino.

Šiandien, mano mielieji, trumpam paprašysiu jūsų dėmesio. Šios dienos rašinio stuburas, deja, ne receptas, nors bus ir jis, tačiau daugiausiai dėmesio skirsiu tam, kas mane labiausiai nuvylė ir kas labiausiai nudžiugino praėjusiais metais. Ir mano rekomendacijos, į kurias jūs neprivalote kreipti dėmesio.

Tai, ko nerekomenduočiau jums 2016:

  1. Ukrainos tarptautinės oro linijos.

pppp

Taip, tai pigios oro linijos, skraidinančios iš Vilniaus per Kijevą kone į visus pasaulio kraštus. Aš pasimoviau ant šio viliojančio pigumo. Buvau priverstas ne tik kęsti nevėdinamuose lėktuvuose 40 laipsnių karštį, nakvoti Borispolio oro uoste be jokių kompanijos komentarų, bet ir įskaudintas jos atstovų, kai pareikalavau man priklausiusios pagal jų pačių taisykles numatytos kompensacijos. Jie argumentavo tuo, kad jie – ne Europos Sąjungos oro linija ir aš jiems nieko nepadarysiu, galiu pamėginti su jais bylintėtis. Nusprendžiau nuo šiol skraidyti tik su EU oro linijomis. Turėkite omeny, kad Ukrainos oro linijos retai išskrenda tvarkaraštyje nurodytu laiku.

2. Viskis “The Glenlivet“ single malt traveler’s edition.

DSCF8087

Tai irgi susiję su nelemtomis ukrainiečių oro linijomis ir Kijevo Borispolio oro uostu. Kad neprailgų laikas, laukiant savo atidėto reiso, nusipirkau litrą šio viskio duty free. Man nuoširdžiai gaila savo 30 eurų išmestų šiam šlamštui. Gal koks kitas “Glenlivet“ viskis ir neblogas, bet tik ne oro uostam skirta serija.

3. Serialas “Hannibal“. Man patinka Madsas Mikkelsenas dar iš tų laikų, kai jis nebuvo meinstrymas, bet jis negelbėja šito blankaus ir nykaus serialo.

4. Just5 latvių gamybos telefonas-flagmanas “Blaster 2“. Nuorodos nededu iš principo. Telefonos parametrai neatitinka specifikacijos ir viskas tuo pasakyta.

O dabar apie tai, ką aš mačiau gero ir ką jums patarčiau:

  1. Viskis “Laphroaig 10“.

DSCF8092

Tai gardžiausia, ką gėriau šiais metais. Tikras dūminis, durpinis viensalyklis viskis iš Islay regiono. Geriant su trupučiu ledinio vandens, jaučiu nuo vaikystės mielą pabėgių kvapą. Jaučiu moters lūpas. Visas. Jūrą, jodą, dumblius ir daug daug nostalgiškų sunkiai pagaunamų kvapų…

2. Graikija. Ne turistiniu laikotarpiu, kai dar nešalta, bet nebėra minių žmonių. Ten labai pigu, velniškai skanus maistas, geras aptarnavimas, neįkyrūs ir draugiški žmonės. Buvau maloniai nustebintas kad gražios ir moterys, ir simpatiški vyrai. Bet maistas vis tiek geriau.

IMG_20151125_195815977

3. Pfalco regionas Vokietijoje. Jūs nepatikėsite, kokio ten galima nusipirkti vyno už juokingus 3 eurus. Su maistu problemos, skaniai negausite, bet vynas! Ir dar aš išduosiu jums paslaptį: nuskristi iki Hano oro uosto su Ryanair galima už 10 eurų, pavažiuoti keletą stotelių traukiniu palei Reiną ir apsistoti bet kurioje pilyje už 70 eurų nakčiai.19438780603_d9bfcd554c_z

20033606926_b72da94c3c_z

4. Filmas apie Amy Winhouse. Tik tiek

Aš atsimenu, kad jau seniau esu minėjęs, kad man patinka ėriukų pautai. Ta proga, nuoširdžiai rekomenduoju. Vėrinukai su kuminu, čili, paprika ir cukinija. Nieko įmantraus

DSCF8091

Kepama ant žarijų arba orkaitėje griliaus režimu keletą minučių. Patiekiama su viskiu ar alumi

DSCF8094

Putojančiu šviesiu vokišku lageriu. Jaaaa

DSCF8086

Reklama

Trys viename: kepenėlių receptas su bonusu, Best Blog Awards 2014 ir kodėl aš esu blogas

Sveiki visi. Visiems linkiu sveikatos. O tinkama mityba yra sveikatos šaltinis. Jūs ir patys visi tai žinote. Kodėl čia aš apie tai? Na, organizmui nuolat reikia vitaminų, mineralų ir kitokios xujnios. Ir ypač geležies, aha. Iš kur jos imti? Teisingai, iš kepenų. O iš kur imti kepenų? Juk mums nereikia pragertų, apaugusių riebalais, ar ne? Šios dienos patiekalui imame <pyp>. Taip taip, šitas bus pats tas.

000001

Blogiausiu atveju, sueis ir Sarugasimos salos beždžionė.

87845

Atsargiai išpjauname <pyp> kepenėles. <pyp> mums daugiau nebereikia, todėl grąžiname jį <pyp pyp pyp>.

Be kepenėlių mums dar prireiks:

  • nedidelio svogūno;
  • saujos miltų;
  • ketvirčio ar pusės paprikos;
  • 50 g sviesto;
  • petražolės;
  • balzaminio acto;
  • pipirų, druskos;

HPIM2918

Kepenis plauname, valome nuo kraujagyslių, pjaustome nedideliais pailgais gabalėliais, lengvai druskiname ir pipiriname. Kitoje lėkštėje saują miltų maišome su žiupsniu druskos ir pipirų.

HPIM2921

Toliau sukamės greitai, nes nėr čia ko: pusėje sviesto apkepiname smulkiai pjaustytą svogūną. O kitoje keptuvėje ištirpiname likusį sviestą ir ant vidutinės ugnies 2-3 minutes kepame miltuose apvoliotas kepenėles. Tuo tarpu į pirmąją keptuvę įpjaustome papriką. Grįžtame prie keptuvės su kepenėlėmis, jei jos jau kepa 2-3 minutes, apverčiame, kepame dar minutę ir xujak, išimame į šiltą lėkštę. Labai svarbu neperkepti <pyp> kepenėlių, antraip jos pamažu pavirs pimpalu, o mes to jokiu būdu nepageidaujame. Kai tik suminkštės paprikos gabalėliai, palaistome juos balzaminiu actu ir, xujak į lėkštę su  kepenėlėmis.

HPIM2926

Ir xujak! pabarstome kapota petražole.

HPIM2927

Ryjam nesidrovėdami, užgerdami pigiu raudonu rašalu.

HPIM2928

<pyp> kepenėlis kažkaip nepasotino manęs, todėl žvilgtelėjęs į šaldytuvo turinį, radau kažkieno pričendalus.

87854

Plaunam, valom ir gerokai spustelnam, kad iš po odos išlįstų tai, ko reikia.

87855

O, akytkūnis! Apkepame jį supjaustytą su svogūnu ir paprika ant sviesto. Ir būtinai su kuminu ir šafranu.

111

Žinau, kad po šio recepto <PYP PYP PYP PYP>. Gal net mano blogą užbanins.

Čia prieš keletą dienų mano blogas buvo nominuotas Best Blog Awards 2014. Ir padarė tai tūlas Adis iš www.adis.lt. Jis pateikė šias taisykles, kurias, aš, be abejo, sulaužysiu:

1. Paminėti tinklaraštį, kuris mane nominavo. Ok, padariau.

2. Nominuoti 11 tinklaraščių, kurie man įdomūs. Ainana, nenoriu pasirodyti arogantiškas, bet Lietuvoje nėra įdomių tinklaraščių. Arba aš nemoku ieškoti. Todėl nominuoju tik tris: saldu/sūru, bo ten pizdati desertai, nesąmones, nes ten Pupkio  kliedesiai ir virusinį g12, bo šiaip geras žmogus.

3. Paruošti jiems 11 klausimų. Nieko nebus, pakaks keleto: koks jūsų blogo tikslas, ar esate blogi žmonės (sic! sąmoningai neklausiu ar esate geri žmonės) ir kiek jums svarbi kitų nuomonė apie jūsų blogą?

O dabar atsakau į Adžio klausimus:

1. (Nuo ko prasidėjo Tavo, kaip kompiuterio vartotojo, istorija?) Mano istorija prasidėjo nuo kažkurio Robotron kompo VU MF kompiuterių klasėje kokiais 1990.

2. (Kokie yra likę neįgyvendinti Tavo gyvenimo planai?) Mano kasdienis planas – išgyventi. Pasirodo, jis įgyvendinamas.

3. (Kas Lietuvoje dabar tau atrodo blogiausia? Ir kaip tai spręstum Tu?) Aš Lietuvoje blogiausias. Ir manęs neišspręsi.

4. (Trys Tavo hobiai. Kaip tai tapo Tavo hobiais ir kodėl iki šiol jie tokiais lieka?) Trys hobiai žmogui yra prabanga. Mano hobis – skaniai pavalgyti, ебтыть.

5. (Geriausias ir blogiausias aplankytas Tavo koncertas ar show) Aš abejingas koncertams ir šou. Geras buvo 1996 m. Blogiausių grupių festivalis.

6. (Prašom po vieną grupę/atlikėją, filmą ir knygą, padariusią tau didžiausią įspūdį ar net įtaką) Štai čia ir pasiekėme tą vietą, kurioje aiškėja kodėl aš blogas. Grupė, kurios klausydamas tampu itin blogas “Nick Cave and the Bad Seeds“.

Filmas, kuris paskatino imtis negerų darbų, aišku, “Dogvilis“. Knyga, be abejonės, Charles Baudelaire “Blogio gėlės“ (galite pasiskaitinėti prieš miegą).

7. (Mano pozicija religijos atžvilgiu) Agnosticizmas yra mano pozicija.

8. (Mano mėgstamiausias žaidimas) nežinau

9. (Kokios technologijos labiausiai lauki ir kokia labiausiai gąsdina) Technologinis singuliarumas ir gąsdina, ir vilioja.

10. Kas bus 2034? Žr. 9 punktą.

P.S. Netikėtai perskaitęs delfinariume žinutę apie visišką pizdecą ant Lietuvos, suskubau cenzūruoti savo įrašą. Laikas pyzdint iš šitos šalies. Jau žygiuojame į Putinostaną skubiu žingsniu. Žodžio laisvės čia nėra ir nebus.

Būti gurmanu – rudeniškas pautų šašlykas

Skirtumą tarp gurmė ir gurmano įsisąmoninau jau ankstyvoje paauglystėje, gliaudydamas tarybinius detektyvus. Na ir dar pranciškonas bei laisvamanis padėjo. Taigi, prisipažinsiu: mėgstu skaniai ir egzotiškai pavalgyti, kartais ir daug. Tačiau mane baugina restoranai su išpederastintais patiekalais, kuriuos net nežinočiau kaip valgyti. Na, Jūs nutuokiate apie ką aš. Taigi, šiandien užsiminsiu apie tai, kaip valgo gurmanai, o gurmė bus pasiųsti na**ui.

Žadėjau avino pautų šašlyką? Šekit. Dienos vėsta. Lapai gelsta, tuoj voratinkliai ims skraidyti. Ilgu, blia. Kad taip nebūtų, kuriame laužą, kad būtų daug anglių. Ką Jūs naudosite – ниибёт, gali būti ir lapuočių malkos, ir medžio anglys. O geriausia – svarainių ir akacijų šakos. Bet užsiknisit. Imam:

  • 4-6 avino pautus prieš tai valandą pamirkytus laaaabai silpnam acto tirpale (kokio 1%);
  • daržovių: cukinijų, paprikų, čiliakų;
  • žalumynų: svogūnų laiškų, kalendros, petražolių;
  • džiūvėsėlių;
  • prieskonių: čili miltelių, kumino, druskos.

Taigi, pautus supjautom į kokias keturias dalis, maunam ant iešmo, pabarstom džiūvėsėliais ir čili. Daržoves – maksimaliais gabalais. Jokios druskos!

Jei lauže pakankamai daug karštų anglių ir nebeliko ugnies – pradedam kepti.

Daržovės juoduoja ir svyla? Viskas normaliai, taip ir turi būti.

Jos iškepė pirma, tad jų vietą užima kiaulienos šonkauliukai (čia tarp kitko).

Svarbu neperkepti pautų, mums juk nereikia trintukų. Turi būti traški plutelė ir minkštas sultingas vidus. Pakaks 15 minučių, pabarstom druska ir kuminu prieš nuimdami nuo žarijų.

Na o daržves nuvalome, kad nebeliktų degėsių. Laimei, tai paprasta, nes tereikia nulupti atšokusią odelę (kairėje žaliava, dešinėje – maistas).

Kas toliau? Valgom su žalumynais ir lavašu, užgerdami baltu vynu arba baltu alum.

Skanaus, gurmanai.

Ir nesvarbu, kad prisivalgėme, vis vien širdyje nerimas ir liūdesys, ar ne? Tas nelemtas ruduo, kai išskrenda gervės, kai trumpėja dienos, kai vis rečiau išeina maudytis ežere. Ir veidai niaukiasi, mažėja šypsenų, moterų sijonus keičia kelnės, sodrios lūpos praranda sultis ir vis dažniau skeldėja. Ką tik siautėjome vasaros fiestoje, dabar santūriai einame į gelstantį parką. It was summer, now it’s autumn…

Karališki pietūs: aštrūs avino pautai

Radau pagaliau vietą Vilniuje, kur beveik visada galima nusipirkti avino pautų.

Tik nežinau, skelbti tą vietą ar ne? O kas, jei išpirks kas ir man nebeliks? Kartą jau rašiau apie pautus, bet, manau, nepakenks dar kartą juos papiarinti. Pigintis nesiruošiu, tad imu pačius geriausius, šviežiausius ir kokybiškiausius ingridientus:

  • porą avino pautų (vienam žmogui kaip minimum);
  • svogūną;
  • keletą skiltelių česnako;
  • cukiniją iš daržo;
  • stiklinę ryžių;
  • sviesto;
  • prieskonių, lauro lapą, žalios kalendros, druskos.

Prieskoniai reikalingi masalai: malta kalendra (1 a.š. – XII val.), malti juodieji pipirai (1 a.š. – II val.), čili milteliai (1-2 a.š. – VI val.), ciberžolė (1 a.š. – IX val.), grūstas kuminas (2-3 a.š. – centre).

Dar reikės šafrano ryžiams pagardinti.

Ryžius perplaunam keletą kartų ir užkaičiame. Kol jie lėtai verda, imamės pautų… Avino, jobtararai. Labai aštriu peiliu įpjauname skūrelę nuo vienos pauto ašies iki kitos, tada atsargiai išverčiame ją kaip kojinę – verčiasi be vargo. Skūrelę išmetam, o pautą kruopščiai nuplauname ir metame į verdantį pasūdytą vandenį su lauro lapu maždaug dvidešimčiai minučių – tegul ramiai kunkuliuoja.

Tuo tarpu ryžiai jau užvirė, tad galima į juos įmesti keletą kuokelių šafrano.

Po 20 minučių virimo pautus išimame, dar kartą perplauname, nusausiname popieriniu rankšluosčiu ir supjautome į 6 dalis kaip kokį apelsiną.

Keptuvėje ištirpiname galabėlį sviesto ar ghi ir apkepiname pautų gabalėlius.

Kai tik apskrus, beriame prieskonius, smulkintą svogūną ir česnaką. Kepiname viską, kruopščiai maišydami ant vidutinės ugnies keletą minučių. Tada dedame supjaustytą cukiniją. Uždengiame ir paliekame troškintis, kartkartėmis pamaišydami. Pautuose daug drėgmės, tad jie išleis sultis (neprisigalvokite, ten tik vanduo), kurios ir bus padažo pagrindas. Jei, visgi, jos pritruks – įpilame šlakelį verdančio vandens.

Kai tik cukinijos bus beveik gatavos (aldente būsenos), galim tiekti.

Prie šio patiekalo geriausia patiekti šampano ar kito kilnaus putojančio vyno. Šampanui neuždirbu, tad apsiriboju puikiu Pietų Prancūzijos kremanu (putojantis vynas, kokybe nenusileidžiantis tikram šampanui, tik gaminamas kituose regionuose, dėl ko perpus pigesnis).

Ir silpnaregiams:

Skanaus, brangieji. Asmeniškai man – tai skaniausias dalykas pasaulyje: avino pautai su kuminu, ryžiai su šafranu ir kremanas iš Limu ar Elzaso.

Beje, kaip garnyras turėtų nerealiai derėti šviežios figos. Tik ar būna jų Lietuvoj?

Receptas, įkvėptas dainos: avino pautai

Buvo laikai, kai postindavau savo apgailėtinus receptus į prestižinį rusų kulinarinį saitą. Ir kas keisčiausia – juos publikuodavo, nepaisant nuotraukų baisumo, kreivų rankų ir nepamatuotų pretenzijų. Visgi, būtų nuodėmė neišversti kai kurių receptų į lietuvių kalbą ir neįdėti į savo blogą. Juoba, kad kai kurie jų – skonio ir glamūro viršūnė. Pavyzdžiui – avinėlio pautukai. Jau girdžiu miesčionių “bueeee, kokia nesąmonė“. Ką gi, nieko ten tokio bueeee tikrai nėra, skonis fantastinis ir, jei turėčiau galimybę, pirkčiau pautus kiekvieną savaitę, bo tai – delikatesas numero uno.

Taigi, atsuku laikrodį du metus atgal. Prašau dovanoti už nuotraukų kokybę – fotikas kainavo lygiai 0 lt.

Perku šiuos produktus:

  • du šviežiai nurėžtus avino pautus (iš jau minėto mėsininko Aido);
  • papriką;
  • svogūną;
  • keletą skiltelių česnako;
  • kumino – būtinai, be jo patiekalas tikrai nepavyks;
  • Kajeno beigi juodųjų pipirų, maltos kalendros, Provanso žolelių.

Pautus kruopščiai nuplaunu ir nulupu kietą nevalgomą odą. Šiaip, pats švelnus valgomas akytkūnis lengvai spaudžiamas išlenda pats pro pjūvį. Štai šita dalis yra valgoma:

Šiuos du pričendalus metu į verdantį vandenį ir paverdu kokias 10 minučių. Išimu ir supjaustau nedideliais kubeliais. Toliau – ruošiu daržoves: supjaustau papriką, svogūną, česnaką ir lengvai apkepinu aliejuje, pabarstydamas Provanso žolelėmis, Kajeno pipirais ir kalendros sėklomis. Po to sudedu pautukų gabalėlius ir, pabarstęs kuminu, kepinu dar kokias 15 minučių, nuolat maišydamas. Prieš pabaigą pabarstau grūstais juodaisiais pipirais.

Skanu dieviškai, nebijau šito banalaus nuvalkioti epiteto, tai vienas skaniausių dalykų, kokį esu kada valgęs. Mano galva, prie šio patiekalo geriausiai tiktų geras Pinot Noire vynas.

Recepto originalas.

O kokia daina gali įkvėpti tokiam patiekalui, paklausite? Paklauskite Šnūro.