Co to za Igelkot su marinuotais kiaušiniais?

Jei jums koktu nuo ateinančių Velykų, nuo vašku arba acetoniniais dažais marginamų kiaušinių, pataisų lėkštėse, žagarėlių ir kitų lietuviškos tradicijos siaubų – atsipalaiduokite.

Visų pirma, atsakykime į klausimą: co to za Igelkot, rašo šitame bloge?

Kodėl kiaušiniai? ir dar marinuoti? Todėl, kad tai – geriausia užkanda prie bet kokio alkoholio. Na, ir galų gale, pataikysime į velykinę natą.

Jei kiaušininiai išvirė, atvėsiname juos ir išlukštename. Be 10-15 kiaušinių, taip pat mums reikės:

  • šaukšto druskos;
  • dviejų šaukštų cukraus;
  • 150 ml acto;
  • 900 ml vandens;
  • prieskoniai, iš kurių pasirinkau gvazdikėlius, lauro lapus, kvapiuosius pipirus, čili pipirus, kardamonus ir bezdalo, o tiksliau sieros vandenilio kvapo druską; labai tiktų anyžius arba žvaigždinis anyžius, česnakas.
  • dažikliai, iš kurių pasirinkau nedidelį tarkuotą burokėlį ir ciberžolę; galima dažyti bet kuo: pomidorų pasta – raudonai, sojos padažu – rudai, špinatais – žaliai, sepijomis – juodai ir t.t.

Prieskoniai

Ir H2S prisotinta druska, che che

Užviriname maždaug 900 ml vandens su 150 ml acto (galima balzamiką naudot, jei negaila babkių, bet puikiai tinka ryžių arba obuolių) ir tarkuotu burokėliu arba ciberžole (ar kitu dažikliu), ištirpinam cukrų ir druską. Kol verda, beriam į nuplikytus stiklainius prieskonius.

O kiaušinius subadome dantų krapštuku. Aš įsivaizduoju kokios fantazijos ir godos kyla. Geras bandymas, feministės, bet ne.

Subadytus kiaušinius dedam į stiklainius, užpilame marinadu

atvėsiname, uždarome ir paslepiame šaldytuve bent keletui dienų, o geriau – iki Velykų. Parašysiu atsiliepimus, kai ištestuosiu.

Kčučas, čanachai arba tiesiog – troškinta mėsa su daržovėmis,

Sveiki seniai matyti. Nepraėjo ir pusmetis, kai prisiminiau, kad turiu tinklaraštį. Per tą laiką, deja, virtuvėje beveik nieko nenuveikiau. Užtat įveikiau keletą online kursų apie mitybą. Dar apsilankiau renginyje “Vyno dienos 2014”, kur atradau keletą puikių ispaniškų vynų – pvz. Juan Gil (ačiū MV konsultantei Aušrinei), nusivyliau Makedonijos vynais, užsisakiau 5 litrus kaimiško graikiško alyvuogių aliejaus iš ateinančio rudens derliaus ir susipažinau su linksmu gruzinu Gigo, kuris girdė nerealia čača. Priešais gruzinų stendą stovėjo armėnų stendas ir jie nuolat lyginosi, kurių brendis geresnis. Man pasirodė neblogi ir tie, ir anie, bet gruziniška čača ir armėniška šilkmedžio uogų degtinė geriau.

Ta proga – armėniškas kčučas prieš gruziniškus čanachus. Kaip bebūtų, tai – tiesiog mėsos gabalėliai su įvairiomis daržovėmis, troškinti moliniame puode. Pirma – kčučas, kurį gaminau dar žiemą, kai buvo šalta ir reikėjo karšto ir aštraus patiekalo kaulams sušildyti. Molinių puodų neturėjau (o ir dabar neturiu), todėl gaminau ketaus keptuvėje, uždengtoje valgomu dangčiu. Bet apie tai vėliau. Dabar – ko reikėjo:

  • apie  kg avies blauzdos;
  • saliero gumbo;
  • baklažano;
  • paprikos;
  • svogūno;
  • česnako;
  • keleto bulvių;
  • prieskonių: pipirų, lauro lapų, čili, kumino, kalendros, mairūno, druskos

DSCF6526

Salierą stambiai pjaustome ir dedame ant puodo/ keptuvės dugno

DSCF6529

 

Baklažaną pjaustome šaibom.

DSCF6530

Stambiai kapojame bulves, svogūną pusžiedžiais

DSCF6532

Mėsą pjaustome kąsnio dydžio gabalėliais, dedame visą česnako galvą

DSCF6534

Pasūdome, gausiai apibarstome prieskoniais

DSCF6536

Galiausiai – paprikos griežinėliai

DSCF6537

Įpilame po puodelį verdančio vandens, uždengiame valgomu dangčiu ir kišame į 180°C įkaitintą orkaitę

DSCF6539

Dangtį darome iš miltų ir vandens, aha. Po valandos temperatūrą sumažiname iki 150°C ir troškiname dar pusvalandį.

DSCF6541

Nuėmus dangtį

DSCF6542

Pabarstome kapotais kalendros arba petražolės lapais.

DSCF6546

Taip, beibi, tai Armėnija!

Kai pavalgiau kčučo, atėjo pavasaris

DSCF6555

DSCF6560

Ta proga, išsikepiau duonos

DSCF6524

Ir prisirinkau gležnų dilgėlių

DSCF6637

Dabar birželio pradžioje, kai tiek daug žalumos, Jums, ko gero, tai atrodo juokinga, bet ankstyvą pavasarį, vos nutirpus sniegui, dilgėlių sriuba buvo dangiškas kaifas.

DSCF6639

O štai atėjus pavasariui, vienoje skandinaviškoje parduotuvėje (nesakysiu kokioje, che che), nusipirkau nebrangų, bet puikų divaisą iš ketaus.

DSCF6653

 

Jame gaminau čanachus. Tam dar reikėjo… to paties kaip ir kčučui. Na, dar pridėjau morkų ir pomidorų, o avį pakeičiau kiaule.

DSCF6655

Į puodą viskas dedama panašia seka

DSCF6657

Naa, gal bulves geriau dėti ant viršaus, pabarstyti druska ir rūkytos paprikos milteliais

DSCF6658

Pomidorų dar nededam, o puodą uždengiam ir pašaunam į 180°C įkaitintą orkaitę. Po valandos dedame pomidorus

DSCF6659

Pusvalandį laikome orkaitėje be dangčio

DSCF6660

Štai ir visas antagonizmas, mano mieli draugai. Kitą kartą papasakosiu apie paprastą būdą išsikepti tobulą prancūzišką duoną, kuri nežiedėja. Pasistengsiu, kad kitas kartas nebūtų po pusmečio.

 

 

 

Imbieriniai sausainiai – darom Kalėdas per Velykas

Man patinka Kalėdos (cė). Dabar kaip tik klausau per magnitafoną dainų.

Imu:

  • 0,5 kg kvietinių miltų – juos sijoju būtinai;
  • 100 g sviesto – kambario temperatūros;
  • kiaušinį (in case, jei sausainiai sulauks Velykų);
  • 200 ml pašildyto medaus;
  • 100 ml sirupo (norėčiau klevų, bet tai būtų movetonas);
  • daug daug imbiero šaknų;
  • žiupsnį druskos;
  • prieskoniai privalomi: juodieji pipirai, muskato riešutas, cinamonas, kardamonas, gvazdikėliai, žvaigždėtasis anyžius. Kaip, kiek, kokiom proporcijom – kiekvieno asmeninis reikalas.

Imbierą sutarkuoju, sumaišau su medum, sirupu, kiaušiniu ir smulkiai supjaustytu sviestu. Šią tirštą masę sumaišau su miltais ir prieskoniais. Minkau tešlą labai greitai ir intensyviai, kad sviestas nepradėtų tirpti. Tešlą suvynioju į maistinę plėvelę ir paslepiu šaldytuve valandai.

Na o tada užkaičiu orkaitę 150-170 laipsių , pakloju kepimo popieriaus ant visų, kiek turiu skardų, atgnybu gabalą tešlos, ant miltais pabarstyto paviršiaus kočioju blynus, kelių mm storio ir su formelėmis darau zagatofkes.

Jas dedu ant skardų, kurias po vieną dešimčiai minučių pašaunu orkaitėn. “Dešimt minučių” – sąlyginai. Kiekvienas kepa sausainius kiek nori: vieniems patinka tešla, kitiems – degėsiai. Man – viduriukas.

Kai jau sausainiai iškepė, atvėso ir jei jų nesuėdė prašalaičiai, galim pabandyti juos papuošti. Tam reikia tik cukraus pudros ir citrinos (arba, kaip mano atveju – laimo).

Į pudrą įlašinu kelis lašus laimo sulčių, išmaišau iki pastos konsistencijos, imu dantų krapštuką ir piešiu ant sausainių (galima ir pimpalus). Vualia, skanaus. Tokie sausainiai, jei jų neaptinka smaližiai, gali būti laikomi ir iki kitų Kalėdų.

Beje, šie sausainiai – grynai skandinaviškas išradimas, vadinamas PEPPARKAKOR. Vienas šių sausainių privalumų – po kepimo namai ilgai kvepia prieskoniais.

Lęšiai su improvizuota masala

Labas vakaras.

Gavėnia. Ta proga, atsisakome mėsos (bent dėl akių) ir imamės augalinės kilmės baltymų. Lęšiai. Jau nuo neatmenamų laikų, pagrindinis brolių žydų ir sanskritų (čia ta tauta, iš kurios lietuviai išsirutuliojo) maistas. Darganotas oras bei gripo perspektyva verčia naudoti prevencines priemones; šiuo atveju siūlau paprastą, bet veiksmingą masalą.

Imame:

300 g lęšių; patarčiau raudonųjų dėl kolorito, bet tiks ir žalieji arba rudieji;

pora nedidelių svogūnų, česnaką, mažojo piršto dydžio imbiero šaknies gabalėlį;

400 ml konservuotų pomidorų (sezono metu geriau šviežių);

100 g gabalėlį lydyto sviesto arba Ghi; nieko baisaus, jei ir paprastas sviestas, mes juk neturime prietarų, ar ne?

papiktinti čili pipirai nuo palangės. Neauginate? Nebėda, galima ir nepiktų, iš turgaus;

Vualia

dscf1168
Toliau pasirenkame prieskonius. Nieko gudraus ten nėra, visus juos galima įsigyti Lietuvoje. Bent man žinomos kelios vietos: Prieskoniai profesionalams (tikiuosi, dar nebankrutavo) ir Halės turguje Vilniuje.

Pirmoje nuotaukoje liko nepaminėta asafetida, puiki profilaktinė priemonė prieš gripą, be kita ko, pagerinanti peristaltiką.

Kiti prieskoniai pagal laikrodžio rodyklę nuo 1 val.

HPIM1946

čili milteliai (0,5-3 dalys, pagal asmeninį poreikį), grūstos baltos garstyčių sėklos (1 dalis), grūsti gvazdikėliai (0,5 dalies), juodgrūdės (kalindži) sėklos (1 dalis), grūsti juodieji pipirai (0,5 dalies), ožragė (1 dalis), ciberžolė (1 dalis), maltos kalendros sėklos (1 dalis), grūstas kuminas (1 dalis); kuminą ir garstyčias patartina prieš grūdant paskrudinti ant sausos keptuvės. Pramogos dėlei, galima iš prieskonių mišinio padaryti ir mandalą.

HPIM1947

Na o toliau dirbame rimtai. Smulkiai supjaustom svogūnus, sukapojam česnaką ir imbierą. Gilioje keptuvėje ant vidutiniškos ugnies išlydom sviestą, suberiam prieskonių mišinį ir kepiname, kol atsiskleis intensyvus kvapas. Malonus tiek, kad kaimynai ims belstis ir skambinti į duris, norėdami pasižiūrėti koks stebuklas įvyko jūsų namuose. Kai tik tai prasidės, sumetame į keptuvę svogūnus, česnakus ir imbierą. Kai svogūnai suminkštės, pilame pomidorus su visu skysčiu, patroškiname kokias 5 minutes ir suberiame lęšius bei žiupsnį druskos. Uždengiame dangčiu ir, kartkartėmis pamaišydami, paliekam 25-30 min. Jei trūksta skysčio, įpilame truputį verdančio vandens. Pabaigoje įberiame 1/4 arbatinio šaukštelio asafetidos. Išmaišome. Patiekiame pabarstę kapotais kalendros lapais ir išspaudę citrinos sulčių. Valgom su ryžiais. Bet geriau su čapačiais arba pūriais. Bet čia jau kita pasaka.

P.S. Parašiau šį kreo , sudėjau fotkes ir suglumau. Fotkės senos, neredaguotos ir niekam tikusios. Mea culpa.