Tobula naminė duona

Šitą, kaip ir užtrukau su nauju receptu, ar ką tai. Bet, tikiuosi, manęs niekas nepasigedo. Kita vertus, kai kam, su tobulos formos receptų tinklaraščiu, esu pažadėjęs naminės duonos receptą, todėl trumpam grįžtu į savo tobulo turinio tinklaraštį.

Kaip besiekčiau tobulumo daugelyje veiklų, niekada nepavyksta prie jo priartėti, todėl ir šiuo atveju, tas tobulumas sąlyginis. Kaip bebūtų, duona, iškepta pagal šį paprastą receptą, mano kuklia nuomone, gaunasi beveik tobula: minkšta ir porėta, kvapni ir ilgai nežiedėjanti.

Pagrindinis akcentas – kepame dideliame metaliniame puode su dangčiu. Puodas turi būti karščiui atsparus, geriausia – ketaus. Ir raugas.

Ruošiant tešlą – svarbiausia miltų ir vandens tūrio (ne svorio) proporcijos 2:1. Taigi, geram kepalui duonos imame:

• 1000 ml miltų;
• 500 ml šilto vandens;
• 100 ml raugo;
• 1 a.š. druskos;
• 0.25 a.š. sausų mielių, jei nenaudojame raugo.

Tiesiog supilame visus ingredientus į didelį dubenį, išmaišome, jei netingime – paminkome, bet nebūtinai

ir, uždengę švariu rankšluosčiu, paliekame kildintis 4-6 valandas, o geriau – visą naktį. Iškilusi tešla:

Įkaitiname orkaitę ir puodą su dangčiu joje iki 230ºC. Išimama įkaitusį puodą (atsargiai, nenudekite!) ir dedame į jį tešlą. Jokių riebalų, nieko nereikia.

Uždengiame ir kišame atgal į orkaitę 30 minučių. Po 30 minučių nuimame dangtį

 

ir kepame dar 15-20 minučių nemažindami karščio.

Duona pati lengvai iškrenta iš apversto puodo. Ją suvyniojame į rankšluostį keletui valandų, kad atvėstų ir baigtų bręsti minkštimas.

Galite pamiršti visus minkymo ir temperatūros kontroliavimo vargus. Beje, į tešlą galima dėti bet kokius pagardus: kmynus, kalendros sėklas arba net iškloti puodą ajeraus. Skanaus

Istoriniai blynai su raugu

Artėjančių Užgavėnių kontekste siūlau keletą blynų receptų. Ne šiaip kokių lietinių, o true blynų, užmaišytų pagal skirtingas technologijas. Šiandien, eskaluodami vakarykštę raugo temą, kepsime blynus su raugu. Iš principo, tai yra mieliniai blynai, tik su malonia rūgščia nata. Kodėl?Nes raugas yra niekas kitas, kaip laktobacilų ir mielių kolonija. Ten dar keletas kitų bakterijų rūšių, tačiau jos nei naudingos, nei kenksmingos. Jei jau užvedėm kalbą apie raugą, tai kokybiškas raugas kvepia prabangiu šampanu už kokius $200 už butelį, o jei būti visai tiksliam, tai šampanas kvepia raugu, nes šampaną ir gamina rauge gyvenantys mikroorganizmai. O jei netyčia atsitiko, kad jūsų raugas turi acetono kvapą – neišsigąskite, tai reiškia, kad jūsų rauge vyrauja ne laktobacilos, o glitimą ėdančios bakterijos, kurios, kaip minėjau, nėra nei blogos, nei geros. Tokį raugą tereikia pamaitinti keletą kartų sausu daviniu ir jis atsigaus.

Dovanokite, užsikalbėjau, kepame šampanu kvepiančius blynus. Jiems reikės:

• stiklinės kitos raugo;
• puskilio miltų;
• puslitrio pieno, gal kiek daugiau;
• 50-100 g sviesto;
• 2 kiaušinių;
• poros šaukštų cukraus;
• 0.5 stiklinės nerafinuoto saulėgrąžų aliejaus;
• žiupsnio druskos.

Visų pirma, atskiriame kiaušinių trynius nuo baltymų. Kol kas atidedame. Raugą praskiedžiame trupučiu šilto vandens dideliame dubenyje. Pamažu įsijojame miltus, beriame cukrų, įmaišome trynius.

 

Paminkome truputį. O tada šildome pieną ir jame tirpiname sviestą. Bet pienas turi būti šiltas, ne karštas, ne daugiau 40ºC.

 

Pilame į tešlą ir maišome, nepamirštame druskos. Kai tešla bus padorios lietinių konsistencijos, gal kiek tirštesnė, įmaišome saulėgrąžų aliejų.

 

Paliekame uždengtą tešlą 2-3 valandom šiltoje vietoje. Ji turėtų gerokai išsipūsti per tą laiką.

 

Čia dar ne viskas. Jei pamenate, mums liko kiaušinių baltymai. Juos išplakame iki standžios putos ir atsargiai įmaišome į tešlą.

 

Dabar kepame, be jokių riebalų ketaus keptuvėje (na gerai, prieš pilant tešlą pirmajam blynui reikėtų patepti aliejumi keptuvės dugną, bet vėliau tikrai nereikia).

Jei neturim ketaus, tiks bet kokia netraukianti keptuvė. Iškeptus blynus krauname į krūvą, patys nevalgom ir įnamius vaikome nuo blynų, nes jie dar nesubrendę.

 

Įspėju, kad tai ne desertiniai saldūs blyneliai, tai – sotūs pusryčiai drūtam, darbščiam, rūgštelę mėgstančiam vyrui ir jo moteriai. Patiekiami, paprastai su grietine ir ikrais, bet, kadangi nesu labai darbštus, tai ikram neuždirbu. Tik rūgščiam jogurtui.

 

Dar neblogai turėtų šie blynai eiti su medumi, bet čia jau на любителя. Iš arčiau silpnaregiams.

 

Miltai dar nesibaigė mano aruoduose, todėl, pažadu, iki Užgavėnių dar bus blynų. Laimės ir laisvės, broliai ir seserys

Palangos duona

Namuose sėkmingai auginu raugą.

Ir savo akimis įsitikinau, kad tai rimtas įnamis. Juo reikia rūpintis ir jis atsilygins gardžiomis vaišėmis. Jei jį skriausime – jis gali atkeršyti. Jis nereiklus, daug jam nereikia: kartą per dieną pamaitinti ir pagirdyti, duoti tai, ką jis mėgsta, nelaikyti jo ant skersvėjo ir nesikeikti prie jo. Mainais paimame jo dalelę ir išsikepame puikią naminę Palangos duoną, tokią, kokią pirkdavome XX a. 9-ame dešimtmetyje po 18 kap. už kepaliuką duoninėje prie Aušros Vartų: šiltą, kvapnią, su traškiais kraštais ir švelniu ir kiek saldžiarūgščiu minkštimu. Kad pavyktų tokia duona, tiesiog praskieskime gerą stiklinę raugo šiltu vandeniu – irgi kokia stikline, – pridėkime šaukštą kitą cukraus, išmaišykime ir palikime šiltai kokią valandą.

 

Jei raugas gyvas – šita tešla ims burbuliuoti. Tada dedame į ją keletą stiklinių miltų ir a.š. druskos. Geriausia imti ne pačius balčiausius, tie tinka bandelėms, blynams ir pyragams. Mano kuklia nuomone, Palangos duonai itin tinka Šiaulių malūno miltai. Raugą su miltais išmaišome ir pradedame minkyti. Reikia minkyti intensyviai ir ilgai – apie pusvalandį. Tešla neturi būti labai standi.

 

Kurį laiką, tešla, ją tempiant trūkinės ir plyš. Bet kuo ilgiau minkysime, tuo labiau miltuose esantis glitimo polimerai išsivynios ir sudarys duonai palankų baltyminį tinklą. Tada tešla jau nebelips prie rankų ir nebeplyš.

 

Paliekame išminkytą tešlą keletui valandų arba net visą naktį šiltoje vietoje po šlapiu lininiu rankšluosčiu iškilti. Aš paprastai kepu duoną ryte, todėl, vos pabudęs, įjungiu orkaitę, nustatęs 170ºC temperatūrą, formuoju iš tešlos kepaliukus, dedu juos ant popieriumi išklotos skardos ir, kol kaista orkaitė, maždaug dešimčiai minučių uždengiu šiltu drėgnu rankšluosčiu.

 

Prieš pašaudamas į orkaitę, prie kepaliukų įdedu dubenėlį su verdančiu vandeniu. Kepaliukus patartina aštriu peiliu įpjauti keliose vietose, antraip, kildama tešla gali iš vidaus suplėšyti jau susiformavusią plutą.

 

Šiai duonai pakanka 30-35 minučių iškepti.

 

Norint autentiškos Palangos, reikėtų kepti ilgėliau, kad gerai apskrustų pluta, bet man labiau patinka šviesi pluta. Po kepimo būtinai reikia išimti skardą su duona iš orkaitės ir, uždengus drėgnu rankšluosčiu, leisti atvėsti.

 

Skaniausia ši duona su sviestu, kokybiška šlapianka, agurku, juoda saldžia arbata su citrina.

Aaaaa! Pamiršau kmynus! Keletą šaukštų reikėtų įberti kartu su druska, prieš minkant tešlą.

Dėmesio, anonsas: kaip visi žinote, artėja Užgavėnės. Todėl artimiausi receptai bus blyniniai. Tarp jų bus ir true rusiški blynai su raugu. Mes mylime rusus, juk jie nekalti, kad jų prezikas Putleris kartoja 1938-39 m. scenarijų.