Vilniaus tiltai

Savaitgalį vyko Vilniaus regata: bet kokiomis plaukimo priemonėmis įveikti 10 Vilniaus tiltų ir 10 km nuo Valakupių paplūdimio iki Vingio tilto.

Startas su vaizdu į Trinapolio vienuolyną

Valakupių tiltas

Šilo tiltas

Žirmūnų tiltas su vienu plieniniu pautu. Beje, anksčiau jis kabėjo žemiau, buvo galima paliesti iš vandens. Matyt užkniso glamonės, todėl pakabino aukščiau

Mindaugo tiltas

Žaliasis tiltas ir Rapolo bažnyčia fone

Adata pervertas Baltasis ir Stalino ampyras fone

Geležinio Vilko, bet liaudyje Pedagoginiu vadinamas tiltas

Žvėryno ir Liubarto pora

Žvėryno tilto instaliacija

Hipsterių kinas po Liurbimanto tiltu

Finišas po Vingio pėsčiųjų tiltu

Puikybė – mirtina nuodėmė (pergalė savo klasėje, jei kils klausimų)

Fokačia su sūriu prie alaus

Būna akimirkų kai geri alų, o užkąsti namuose nėra kuo. Tada pradedi raustis po podėlį, ieškodamas kokių nors angliavandenių. Neradęs nieko, prisimeni, kad turi miltų. Ką gi, galima išsikepti fokačios, paprasto papločio su kokiu nors pagerinimu. Prie alaus – pats tas. Dar pasiknisu šaldytuve ir štai – natiurmortas:

• stiklinė miltų;
• 250 g mocarelos;
• ryšulėlis petražolių;
• ketvirtis stiklinės aliejaus;
• kiaušinis;
• lauro lapai.

Tešlą darome paprastai: sumaišome miltus su aliejumi, pilame keletą šaukštų ledinio vandens, beriami žiupsnį druskos, gerai išminkome ir, suvynioję plėvelėje, paslepiame šaldytuve bent pusvalandžiui. Tada pjaustome sūrį.

Maišome su kapotom petražolėm, įmušam kiaušinį, beriame truputį kokių nors prieskonių.

Po pusvalandžio išimam tešlą iš šaldytuvo, padaliname į dvi dalis ir iškočiojame du plonus skardos dydžio lapus. Ant pirmojo dedame įdarą.

Antru lapu, be abejo, užklojame ir užkamšome, kad nebūtų skylių.

Ir, žinoma, pašauname į maksimaliai įkaitintą orkaitę. Ne ilgiau kaip 15 minučių, nors turėtų pakakti 10-ies. Štai:

Na, va, ir prie alaus turime greitą ir nerealų užkandį.

Silpnaregiams irgi pilam alaus.

Skanaus. Ir ruošiamės Vilniaus regatai.