Aš būsiu jūsų virėjas: tortiljos su plėšyta kiauliena ir gaidžių snapais

Atnešiau jums šviežio sintpopo iš Kanados:

Aš apimtas lengvos euforijos nuo ką tik suvalgytos riebios tortiljos, nealkoholinio (aha, pabrėžiu, jūs, griobani Lietuvos talibai) alaus ir šitos dainos. Aš pasiryžęs tapti jūsų virėju, tik pasamdykite mane kas nors, porfavor! Žiūrėkite, kaip moku iš xujnios padaryt gerą maistą. Imu:

  • gabalą poriebės kiaulės sprandinės ar mentės iki 1 kg;
  • dvi skardines raudonų konservuotų pupelių;
  • du tradicinės orientacijos ir vieną raudoną svogūną;
  • keletą skiltelių česnako;
  • 5-6 didelių pomidorų;
  • du tris chalapenius, jei nerandu – imu paprastą čiliaką;
  • laimą;
  • kalendros lapų;
  • prieskonių: maltos kalendros, malto kumino, rūkytos paprikos ir čili miltelių, druskos.

Paprastus svogūnus pjaustau stambiais žiedais ir kartu su česnako skiltelėm dedu į ketaus puodą.

Ant viršaus dedu vientisą kiaulienos gabalą, ištrintą prieskoniais.

Ant dugno įpilu šaukštą obuolių acto. Uždengiu ir pašaunu į orkaitę, įkaitintą iki 100°C. Viskas, puodą galima pamiršti kokioms 5-6 valandoms.

O kol troškinasi mėsa, geriu madafaking nealkoholinį alų, klausau Allie X

ir gaminu gaidžių snapus. Jei kam kilo klausimų – tai salsa pico de gallo. Kubeliais pjaustau raudoną svogūną, čiliakus,

o pomidorus, prieš tai pašalinęs sėklides ir sultis, irgi supjaustau kubeliais. Pridedu kalendros lapų, druskos ir laimo sulčių.

Štai ir prabėgo 6 valandos, lendu į orkaitę, atidengiu puodą ir, įvertinęs, kad ten yra kažkiek padažo iš mėsos ir svogūnų, įmetu konservuotas pupeles. Po kokių 15 minučių, kai pupelės sušilo ir susimaišė su padažu, dviem šakutėmis suplėšau kiaulieną, kurią dedu ant pašildyto tortiljos blyno.

Papildomai – pupelių su riebiu padažu.

Galima užsidėti sūrio ir, žinoma, gaidžio snapų.

Mano tortiljos padas kiek perkaitintas ir pasidarė trapus, todėl mano tortilja virto taco.

Bet nuo to tik išlošiau, ypač su nealkoholiniu alumi. Ir dar – pasiūlymas trumparegiams akliesiems.

Greitai atsirandantys ir greitai dingstantys mėsainiai

Turbūt kiekvienam yra žinomas nevilties jausmas, kai nori valgyti čia ir dabar, o niekas neparuošta, aplinkinėse gatvėse nėra greito maisto (tiesą sakant, Vilniuje ir šiaip sunku surasti skanų greitai maistą už katalikišką kainą) ir skristi į Londoną žuvies ir čipsų nebėra jėgų. Yra būdas kaip tai išspręsti. Bėgam į šalia esantį prekybos centrą ir per dvi minutes apsiperkame:

  • iki kilogramo faršo; geriausia būtų faršą daryti pačiam, bet laiko juk nėra; imam jautienos, bet aš renkuosi kalakutieną;
  • keletą plastikinių pomidorų;
  • vazonėlį nitratinių salotų;
  • raudoną svogūnas;
  • šviežių bandelių su sezamu (galima ir specialių mėsainiams);
  • geros meksikietiškos konservuotos salsos su chalapeniais (gerai bet koks mėgstamas padažas, net majonezas ar grietinė);
  • šviesaus alaus arba kolos;
  • namuose visada turi būti: druskos, rūkytos paprikos miltelių, balzaminio acto, raudonėlių.

DSCF8153

Maišom faršą su prieskoniais, saikingai pasūdome, pilame šlakelį acto. Yra daugybė mandrų mėsainių kepimo būdų, bet mes neišsidirbinėjame, nes esame alkani. Imame keptuvę ir voila!

DSCF8156

Lipdome paprastus apvalius, šiek tiek suplotus kotletus (mano raudoni nuo paprikos, ne nuo permanganato). Kepame iš kiekvienos pusės po 2-3 minutes. Išimam į gilią lėkštę ir uždengiame kita, kad mėsainių viduryje esanti mėsa daeitų (nežinau kito žodžio mėsos ar mėsainio gamybos proceso pabaigai apibūdinti). O per tą laiką raikom bandelę ir pjaustome daržoves.

DSCF8155

Mėsainį gausiai aptepame padažu.

DSCF8158

Apdedame, daržovėmis. Įsipilame alaus ar kolos…

DSCF8159

Kertam, kad dribtų padažas, seilės ir kiti skysčiai. Bendro vaizdo nespėjau nufotografuoti, nes bijojau, kad liksiu be mėsainio – jie išnyko daug greičiau nei buvo pagaminti. O gaminimas truko vos 15 minučių.

Desertui… aš būsiu padla ir pareklamuosiu kepyklą, kuri verta, kad ją aplankytų daugiau žmonių. Priešais Basanavičiaus gėlių turgelį, kitoje gatvės pusėje kieme slepiasi nedidelė kepyklėlė klaikiu pavadinimu Conditus.

Ten galima rasti labai skanių pyragų už juokingą kainą. Jei atvirai, aš stebiuosi kaip jie išgyvena, nes kiek ten užsuku, taip nebūna lankytojų. Ten net kava nekainuoja euro. O už morkų ar moliūgų pyragą aš galėčiau pamasažuoti kepėjai pėdas – tokie jie skanūs.

 

Kiauliena meduje

Per tą laiką, kol nerašiau, teko ruošti maistą bendradarbiams viena ar kita proga. Štai, keleto mėnesių senumo receptas, pagal kurį penėjau kolegas alaus iškyloje į gamtą. Dvidešimčiai žmonių pamaitinti buvo įsigyta:

  • 5 kg kiaulienos nugarinės su oda, riebalais ir kaulu, supjaustytos delno dydžio ir dviejų pirštų storumo gabalais;
  • 0.8 l medaus;
  • 0.5 stiklinės aliejaus;
  • keleto didelių šaukštų rūkytos paprikos miltelių;
  • šaukšto čili miltelių;
  • keleto galvų česnako.

Medų, jei susicukravęs, tirpinam dubenyje virš karšto vandens vonelės, maišom su aliejumi.

DSCF6749

Beriam prieskonius.

DSCF6750

Ir trintą česnaką.

DSCF6751

Turime marinatą. Atkreipiu dėmesį, kad druskos nereikia.

DSCF6752

Dideliame inde, pvz. kibire, dėliojame sluoksnį mėsos.

DSCF6753

 

Tepame marinatu, dedame kitą sluoksnį mėsos ir t.t. iki pabaigos.

DSCF6754

Marinuojame per naktį. Kitą dieną važiuojame į gamtą, kuriame ugnį kepsninėje, sulaukiam daug žarijų, dedame mėsą ant grotelių, pabarstome druska, kepame 10-15 minučių.

3

Ir užgeriame skaniausiu alumi. Išduosiu paslaptį: man šią vasarą skaniausias –

ipa