Kolkata – žiauriosios deivės Kali miestas

Sveiki atvykę į Kolkatą, vieną didžiausių, skurdžiausių ir labiausiai užterštų pasaulio miestų.

Kolkata, anksčiau vadinta Kalkuta, iki čia įsikuriant britams, tebuvo nususęs kaimas. Iš esmės, miestą pastatė ir išplėtojo britai, todėl, mano galva, Kolkata , ko gero, europietiškiausias Indijos miestas. Bet tik architektūra. Britai išėjo, paliko rūmus ir vieną tiltą. Per 50 metų rūmai sunyko, o patys indai, miestui, su bene 20 mln. gyventojų, tepastatė antrą tiltą, kuriuo, beje mažai kas naudojasi, nes jis mokamas. Nuo vienintelio nemokamo Kolkatos tilto ir pradedame mūsų pažintį su miestu.

Tai – grakštus kabantis Haura tiltas, pastatytas britų, jungiantis miestą per Hūli upę (Gango atšaka). Norint patekti iš Haura stoties į miesto centrą, tenka naudotis šiuo tiltu. Eismas nežmoniškas, per dieną čia pravažiuoja apie 100000 mašinų. Tilto, beje, fotkinti negalima.

Kam įdomu, Kolkata, kaip ir visa Vakarų Bengalijos valstija, valdoma komunistų. Detalių tikrai nežinau, bet tie komunistai nuolat riejasi su kitais komunistais, kurie bando įrodyti, esantys tikresni komunistai, nei sėdintys valdžioje. Tų rietenų pasekmė – nesibaigiantys mitingai Kolkatos gatvėse, stabdantys ir taip lėtą eismą, uždarantys parduotuves, trikdantys stočių darbą. Raudonos vėliavos plazda visur.

Atvykus į Kolkatą, rekomenduojama apsisototi kuprineivų (backpacker’io vertinys) oazėje Sudderio gatvėje. Čia tipo tokia Piliofkės parodija.

Kas man labiausiai patiko – Blue Sky Cafe.

Maistas ten fantastiškas, daug europiečių ir japonų, o padavėjas, vardu Semas – geriausias mano gyvenime sutiktas padavėjas.

(šypsosi, iškėlęs du pirštus)

Apsipirkti Kolkatoje geriausia žymiajame New Market turguje. “New“ – labai sąlyginis pavadinimas. Andai, britams valdant, matyt, čia buvo prašmatni prekybos halė. Dabar viskas apšepę ir apleista. Būtina užsukti į mėsos paviljoną: kvapai, garsai ir kitas kaloritas tikrai paliks neišdildomą įspūdį. Galima pasijusti kaip žaidime “Resident Evil“.

Ką galima pamatyti Kolkatoje istorijos, etnografijos ir šiaip kultūros mylėtojams? Na, kad ir Kalighat šventyklą.

Nuo jos prasidėjo Kalkuta kaip gyvenvietė. Esą, čia palaidotas deivės Sati, gerosios Kali pusės, pirštas. Pati deivė Kali – tikra kraugerė, žmonių rijikė.

Be bajerio, Kalighatas yra vienintelė šventykla Indijoje, kur ligi šiol aukojamas ožys: kartą per savaitę gyvūnėliui nukertama galva.

Kita Kali šventykla yra į šiaurę nuo Kolkatos, maždaug už 30 kilometrų nuo centro, vadinamas Dakšinesvaras. Ten aukoja tik  gėles.

Iš esmės, tai šventyklų kompleksas, su maudyklom, valgyklom ir dar balažin kuo. Vartai irgi įspūdingi.

Šventykla stovi ant Hūli upės kranto, o kitoje upės pusėje, maždaug už 4 km, yra Belur Math šventyklų komleksas, įdomus tuo, kad ten labai švaru, tvarkinga, galima pasėdėti ant žolės, nėra šūdų ir karvių ir negalima fotkinti.

Tarp abejų šventyklų patogiausia keliauti keltu, kurį valdo šitas gandžos apsirūkęs čiuvas.

Iš esmės, Kolkata ne itin palanki turistams vieta. Tačiau iš čia patogu keliauti į kitus Bengalijos objektus, tiek į pietus, tiek į šiaurę. Na, o pats miestas, su savo sukčiais ir tipsų kaulytojais, kartais nuvargina. Saldžių sapnų.

B.d.