Istoriniai blynai su raugu

Artėjančių Užgavėnių kontekste siūlau keletą blynų receptų. Ne šiaip kokių lietinių, o true blynų, užmaišytų pagal skirtingas technologijas. Šiandien, eskaluodami vakarykštę raugo temą, kepsime blynus su raugu. Iš principo, tai yra mieliniai blynai, tik su malonia rūgščia nata. Kodėl?Nes raugas yra niekas kitas, kaip laktobacilų ir mielių kolonija. Ten dar keletas kitų bakterijų rūšių, tačiau jos nei naudingos, nei kenksmingos. Jei jau užvedėm kalbą apie raugą, tai kokybiškas raugas kvepia prabangiu šampanu už kokius $200 už butelį, o jei būti visai tiksliam, tai šampanas kvepia raugu, nes šampaną ir gamina rauge gyvenantys mikroorganizmai. O jei netyčia atsitiko, kad jūsų raugas turi acetono kvapą – neišsigąskite, tai reiškia, kad jūsų rauge vyrauja ne laktobacilos, o glitimą ėdančios bakterijos, kurios, kaip minėjau, nėra nei blogos, nei geros. Tokį raugą tereikia pamaitinti keletą kartų sausu daviniu ir jis atsigaus.

Dovanokite, užsikalbėjau, kepame šampanu kvepiančius blynus. Jiems reikės:

  • stiklinės kitos raugo;
  • puskilio miltų;
  • puslitrio pieno, gal kiek daugiau;
  • 50-100 g sviesto;
  • 2 kiaušinių;
  • poros šaukštų cukraus;
  • 0.5 stiklinės nerafinuoto saulėgrąžų aliejaus;
  • žiupsnio druskos.

DSCF6411

Visų pirma, atskiriame kiaušinių trynius nuo baltymų. Kol kas atidedame. Raugą praskiedžiame trupučiu šilto vandens dideliame dubenyje. Pamažu įsijojame miltus, beriame cukrų, įmaišome trynius.

DSCF6412

 

Paminkome truputį. O tada šildome pieną ir jame tirpiname sviestą. Bet pienas turi būti šiltas, ne karštas, ne daugiau 40ºC.

DSCF6413

 

Pilame į tešlą ir maišome, nepamirštame druskos. Kai tešla bus padorios lietinių konsistencijos, gal kiek tirštesnė, įmaišome saulėgrąžų aliejų.

DSCF6414

 

Paliekame uždengtą tešlą 2-3 valandom šiltoje vietoje. Ji turėtų gerokai išsipūsti per tą laiką.

DSCF6416

 

Čia dar ne viskas. Jei pamenate, mums liko kiaušinių baltymai. Juos išplakame iki standžios putos ir atsargiai įmaišome į tešlą.

DSCF6419

 

Dabar kepame, be jokių riebalų ketaus keptuvėje (na gerai, prieš pilant tešlą pirmajam blynui reikėtų patepti aliejumi keptuvės dugną, bet vėliau tikrai nereikia).

DSCF6420

Jei neturim ketaus, tiks bet kokia netraukianti keptuvė. Iškeptus blynus krauname į krūvą, patys nevalgom ir įnamius vaikome nuo blynų, nes jie dar nesubrendę.

DSCF6423

 

Įspėju, kad tai ne desertiniai saldūs blyneliai, tai – sotūs pusryčiai drūtam, darbščiam, rūgštelę mėgstančiam vyrui ir jo moteriai. Patiekiami, paprastai su grietine ir ikrais, bet, kadangi nesu labai darbštus, tai ikram neuždirbu. Tik rūgščiam jogurtui.

DSCF6424

 

Dar neblogai turėtų šie blynai eiti su medumi, bet čia jau на любителя. Iš arčiau silpnaregiams.

DSCF6426

 

Miltai dar nesibaigė mano aruoduose, todėl, pažadu, iki Užgavėnių dar bus blynų. Laimės ir laisvės, broliai ir seserys

Reklama

Mano kūčiukai Ukrainai

Aš stengiuosi nerašyti politinėmis temomis. Bet tai, kas vyksta šiuo metu Ukrainoje – tai ne politika, o gėrio ir blogio kova. Kaip Žiedų valdove. Jei kris Ukraina – kris ir Lietuva. Ne, ne atviroje kovoje, ne kare, bent artimiausiu metu. Tai bus ukrainiečiams, kaip ir mums, artimų vertybių žlugimas. Ir žinote, aš bijau, kad blogis laimi, deja. Jei jis laimės, Ukrainą suės jų prezidento zeko ir pederasto (ne gėjaus) orkai su jų vertybėmis bei kalėjimo paniatkėmis.

Kodėl čia aš taip susirūpinau Ukraina? Ten gyvena mano giminės, ten išsiunčiau kalėdinę dovanėlę kaip anoniminis Kalėdų Senelis per vieną blogą. Ir dar – neseniai atradau superinę ukrainiečių merginų grupę, nuo kurios muzikos ir viso performanso šiurpuliukai eina per nugarą.

Šiandien aš kepu kūčiukus. Žinote kas yra kūčiukai? Visų pirma – tai pasninko valgis. Visų antra – dar pagonybės laikais lietuviai kepdavo mažyčius duonos kepaliukus, kuriuos aukodavo dievams, bent taip Beresnevičius rašė. Aš irgi aukoju. Dalį dievams, dalį ukrainiečiams. Kad nugalėtų meilė ir gėris. Pradžiai reikia:

  • 1 kg kvietinių miltų;
  • 300-400 ml šilto pieno;
  • 10-15 g sausų mielių;
  • 50 g cukraus;
  • geros saujos aguonų;
  • keleto šaukštų kanapių saulėgrąžų aliejaus.

Mieles, cukrų ir šaukštą miltų

DSCF6138

 

užpilame šiltu pienu, išmaišome ir paliekame penkiolikai minučių, kad suburbuliuotų. Tada beriame aguonas ir likusius miltus, pilame aliejų.

DSCF6141

 

Ilgai minkome iki vienalytės tešlos, kuri nelimpa prie rankų.

DSCF6143

 

Tešlą, jei pamenate iš mano senesnių rašinių, galima palyginti su krūtimis. Šiuo atveju krūtys turi būti maitinančios moters – minkštos, šiltos, jaukios ir kvepiančios pieneliu.

Tešlą paliekame šiltai bent valandai, kad tešlos tūris padvigubėtų. O tada pasibarstome stalą miltais ir, atgnybę nuo tešlos nedidelį kiekį, kočiojame ilgas plonas gyvates,

DSCF6146

 

kurias supjaustome, dedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos

DSCF6147

ir pašauname į iki 180°C įkaitintą orkaitę. Kepame 15-20 minučių arba, kol pasirodys, kad kūčiukai gražiai apskrudo.

DSCF6154

 

Maitiname dievus, vaikus, alkstančius, o kas liko – siunčiame į Ukrainą.

DSCF6155

 

Tradiciškai – silpnaregiams.

DSCF6153

 

Na o desertui – Donbaso Rožės by Dakų Dukterys

Virtinukai ir сексуальный прибалтийский акцент

Prisiminiau kairiakrantę Ukrainą. Pyragėliai su bulvėmis, kopūstais, uogiene, virtinukai su vyšniomis, braškėmis ar varške. Apie milžiniškas gamyklas, šachtas, tirikonus, baltų keramikinių plytelių namukus, saldžius kumščio dydžio melionus nepasakosiu. Tik apie virtinukus. Būtent virtinukai – tai kas skaniausia ten. Apskirtai, ukrainiečių ir rusų virtuvėje miltiniai patiekalai užima išskirtinę vietą. Beje, žodis колдуны, pasirodo, nėra prastai rusiškai kalbančių, ir žodžio пельмени nežinančių, lietuvių prasimanymas – toks patiekalas tikrai egzistuoja Ukrainoje, Baltarusijoje ir Vakarų Rusijoje.

Какой скиртум, pradedame gaminti virtinukus arba вареники. Prieš tai nusiplauname rankas, tai būtina. Imame:

  • 0,5 kg kvietinių sijotų miltų;
  • 0,5 l riaženkos arba kefyro (riaženka autentiškiau, б/п);
  • 2 kiaušinius;
  • 1/4 a.š. sodos;
  • druskos;
  • 200 g varškės;
  • su cukrumi trintų šviežių uogų, mano atveju – spanguolės, bet gerai ir vyšnios, braškės, serbentai ar net О-БЛЯ-ПИХА.

dscf1533

Кароче, užbėgdamas už akių, noriu pasakyti, kad toks tešlos ir įdaro santykis nesveikai neproporcingas: sunaudojau gal tik šeštadalį tešlos, apsirijau, todėl likusią tešlą užšaldžiau juodai dienai.

Ruošiame tešlą: į kambario temperatūros riaženką dedam sodą – taip ji užsigesins, žiupsnį druskos, kiaušinius (geriau tik trynius), išmaišome ir pamažu beriame miltus bei nuolat minkome. Beriame miltus tol, kol tešla pasidarys elastinga (kaip jaunamartės krūtys (mano Cė)) ir nebelips prie rankų. Atidame tešlą pusvalandžiui, darome įdarą. Tiesiog per sietelį arba šakute gerai pertriname varškę, pridedame trintų uogų ir фсё!

Pradedame kočioti tešlą nedidelėmis porcijomis. Lakštas turi būti tikrai plonas, nes ukrainietiškų virtinikų esmė – permatoma tešla. Stikline ar forma padarome tešlos skritulius ir dedame į juos varškės įdarą.

dscf1538

Forma ne esmė, nes dalį virtinukų dariau iš kvadratinių lakštelių. Dedam ant miltais pabarstytos lėkštės.

dscf1539

Toliau mes turime du pasirinkimus: virti juos vandenyje arba ant garų. Pasisekė tiems, kas turi garpuodį (буржуяй, превед!), o tokie kaip aš bando konstruoti tokį divaisą:

dscf1540

Užkaičiame dideliame puode litrą vandens, dedame sviestu suteptą дуршлёка ir gariname jame virtinukus. Prisipažinsiu, padariau taip vieną partiją ir spjoviau: žinoma, taip žymiai skaniau, bet vargo – нуивон**х. Kitas partijas tiesiog dėjau į didelį kiekį verdančio vandens, palaukiau kol virtinukai iškils į paviršių, dar paviriau 1-2 minutes ir kiaurasamčiu ištraukiau.

Skanu шопе***ц, apvalkalas kaip šilkinis, įdaras – tiesiog tirpsta burnoje. Valgome tai su grietine, sviestu arba su tuo ir anuo. Skanaus.

dscf1542

Ложки в руки, ну и фсе дилаааа…

PS. Mano mylimiausia lietuviška daina su teisingu akcentu: