Birmietiška vištiena – tinginio džiaugsmas

Visų pirma, man neapsiverčia liežuvis šalį Birmą pavadinti Mianmaru (ar kaip ten), juoba, kad taip šalį pavadino supindėję generolai. Visų antra, norėčiau pademonstruoti birmietišką patiekalą, neapsakomai skanų, bet tuo pačiu – begėdiškai paprastai pagaminamą. Aš ruošiu šį patiekalą gana dažnai, ne ne dėl to, kad esu beviltiškas tinginys (na gerai, gal ir dėl to taip pat), o todėl, kad tai – vienas mėgstamiausių mano patiekalų.

Produktai:

  • kaimietiškas viščiukas idealu, bet tiks ir keletas ketvirčių iš paukštyno;
  • du svogūnai;
  • pora vidutinių arba vienas didelis pomidoras – švieži ar bent jau šaldyti kaip mano;
  • pora gerų čiliakų;
  • maltų kalendros sėklų;
  • žuvies padažo nam-pla.
  • Žalumynai irgi nepakenktų, pvz, kalendros ar baziliko.

Taip pat, jei trūksta skystimo nuo pomidoro, galima įpilt kokius 100 ml pomidorų sulčių (geriausia iš skardinės).

dscf1386

 

Ką mes darome? Vištą laužom per sąnarius, dedam į puodą arba gilią keptuvę, svogūnus pjaustom stambiais žiedais, dedam pas vištą, pomidorą sukapojame, dedam pas vištą, dedam čili pipirus kaip kam patinka – aš mėgstu cielus, pašlakstom 2-3 dideliais šaukštais žuvies padažo, uždengiam, dedam ant silpnos ugnies ir pamirštame valandai.
Namus užpildo pikantiškas žuvies padažo kvapas, hehe, kai kas jį lygina su nevalyvos putkos kvapu. Na o aš manau, kad toks palyginimas – neišprusimo požymis.
Po valandos išjungiam viryklę ir po dangčiu randame:

dscf1388

 

Jūs jau nepykite, bet buvau toks alkanas, kad net pamiršau nufotkinti galutinį rezultatą, pažadu, kada nors, kai vėl gaminsiu šį patiekalą – įdėsiu. Valgoma tai su ryžiais arba čiabata, alus privalomas. Nepatikėsite, dabar rašau, patiekalas jau suvalgytas prieš parą, o aš jo vėl jau noriu, seilės varva.
Ai, ir žiemos vaizdelis, radau darže:

dscf1387

Reklama

Išprievartauta tom jam kai sriuba

Atsižvelgdamas į komentatorių pageidavimus, nusprendžiau pagaminti sriubą, padedančią organizmui kovoti su speigu. Kaip bebūtų keista, ši sriuba kilusi iš Pietryčių Azijos ir skirta kovai su alinančiu tvankiu karščiu. Tačiau esu tikras, kad ji ir šildo gerai.

Kaip bebūtų liūdna, bet mūsuose šią sriubą išvirti, tiksliau surasti reikiamus produktus, yra tikras iššūkis. Yra daugybė tom jam (tom yam) sriubų variacijų: su krevetėm, vištiena, kiauliena, ryžiais, bet pagrindą sudaro laimo lapai kafir, citrinžolė, žalias čili ir galangalas. Ir būtent šiuos produktus sunkiausia rasti Lietuvoje. Įmanoma, tačiau laimo lapus praduoda tik Akropolyje, citrinžolę – Hyper Rimi, o galangalą – kinų krautuvėlė. Nejaugi manote, kad, norėdamas išsivirti sriubą, trankysiuosi po Vilnių, šalsiu ir galiausiai, permokėjęs, gausiu prekes su pasibaigusiu galiojimu. Ne, einu į vietinį сельпо ir perku pakaitalus. Kadangi mano planuose – tom jam su vištiena, Tailando liaudyje vadinama tom jam kai, susirenku štai tokius produktus:

  • vištienos krūtinėlę;
  • pusę paprikos (vietoje šviežio čili);
  • porą (vietoje askaloninio svogūno);
  • džiovintų raudonikių ir lepšių (vietoje šiitakių);
  • 400 ml kokoso pieno;
  • imbiero gumbą (vietoje galangalo);
  • laimo žievelę (vietoje citrinžolės);
  • žuvies padažo nam pla;
  • palmių cukraus;
  • labai piktą čili ir krevečių pastą tiesiai iš Tailando (ačiū, Cukriūk).
Štai kaip pastaroji pasta atrodo iš arčiau:
Ten čili dribsniai ir mažytės krevetės, tokiomis šeriamos akvariumų žuvelės. Fantastiškai kvepia pirminiu moteriškos lyties požymiu.
Vištieną supjaustome nedidelėmis juostelėmis ir verdame su grybais nedideliame kiekyje vandens ant silpnos ugnies, be jokios abejonės, be druskos ir nugriebdami hormonų kupinas putas, maždaug 15 minučių. Kol ten ramiai verda, pjaustome porą, imbierą ir nutarkuojame nuo laimo žievelę.
Vištienai išvirus, visa tai beriame į puodą, pilame kokoso pieną, keletą didelių šaukštų žuvies padažo, jei naudojame šviežius čiliakus – kapojame ir dedame į puodą kuo daugiau, jei ne – beriame didelį žiupsnį čili miltelių arba mano minėtos pastos. Nepamirštam ir cukraus.
Leidžiame sriubai vėl lėtai užvirti, tada dedame plonomis juostelėmis pjaustytą papriką (jei naudojame čili – papriką geriau palikime kūdikių maisteliui). Išjungiame viryklę, išspaudžiame pusę laimo, ragaujame ar gerai išlaikytas sūraus-saldaus-rūgštaus-aštraus balansas, pataisome, jei ko trūksta, uždengiame puodą dešimčiai minučių. Jei bijome aštrumos, patiekiame su ryžiais.
Skanaus, nepamirštame ir vienkartinių nosinių pakelio pasidėti po ranka. Po dubenėlio tokios sriubos šaltis nebaisus. Bet eidami į lauką visvien apsirenkite šilčiau ir gerkite daug skysčių.

Oranžinė – džiaugsmo spalva: oranžinė vištiena

Džiaugsmas užplūdo man krūtinę, nes oro temperatūra smarkiai pakilo, ėmė lyti, ir vanduo upėse nesustabdomai kyla. Vadinasi, ryt-poryt bandysiu Dūkštos vandenis irklu. Oba.

Na o šiandien gaminu oranžinį patiekalą: vištieną su lęšiais. Imu:

  • 4 vištos blauzdeles;
  • svogūną;
  • česnaką;
  • oranžinę papriką;
  • 2 morkas;
  • 200 g raudonųjų lęšių;
  • 1 šaukštą ciberžolės;
  • 1 a.š. asafetidos;
  • 1 šaukštą garam masalos;
  • keletą šaukštų žuvies padažo;
  • žalios kalendros.

Blauzdeles nuplaunu, dedu į keptuvę, ten pat dedu smulkiai pjaustytą svogūną, česnako skilteles, pjaustytą papriką, užpilu žuvies padažu.

Mažai oranžinės? Pridedu ciberžolės, kad nepasirodytų maža.

Įpilu stiklinę vandens, uždengiu dangčiu ir statau ant viryklės. Troškinu pusvalandį, o tuo tarpu atskirai išsiverdu lęšių (pagardinu dviem kardamono dėžutėmis). Pabaigon pabarstau troškinį garam masala ir asafetida. Viskas. Papuošiu pirmaisiais kalendros daigais nuo palangės, pašlakstau laimo sultimis.

Skanaus. Nuotaika taisosi. Kai rašiau šį postą, paaiškėjo, kad rytoj plauksiu Dūkšta. Laukite fotoreportažo.