Leche Flan aka Crème caramel ir mintys apie mirtį

Ruduo įsibėgėja, dienos trumpėja ir vis niūresnės. Reikia saldumynų, kad neužkluptų depresija, stresas ir kitos blogybės… Aaaj, jau per vėlu. Apsidairome ir suvokiame, kad nieko įdomaus nebevyksta, viskas blanku, nyku ir užpisa. Piešta saulė ant aplyto lango nebegelbsti. Nuo nesaikingo šokolado vartojimo atsiranda spuogai. Moterys susisupusios į maišelines kelnes primena lervas. Tik viltis, kad tos lervos pavasarį virs drugeliais dar neleidžia, kaip tikram katalikui, galvoti apie mirtį. Ir jei kada numirčiau, kuo labai abejoju, mano laidotuvėse galėtų pagroti Stephen Jones.

(tarp kitko, klipą režisavo ir gitara grojo Johnny’s Deppas)

Kad nebūtų niūru, pasisaldinam gyvenimą. Tam reikės:

  • 4 kiaušinių;
  • 200 ml grietinėlės;
  • 200 ml pieno;
  • 0,5 stiklinės vanilinio cukraus (hmm, esu pakankamai gudrus, todėl tokiems atvejams laikau puskilį cukraus stiklainyje su vanilės ankštimis);
  • apelsino ir citrinos.

Gaminsim paprastą kremą, labai populiarų Prancūzijoje, bet dar populiaresnį Filipinuose. Pirmu atveju jis vadinamas kremu su karamele, antru – leče flan (pieniškas kremas). Šiam desertui labai artimas mano nuo vaikystės dievinamas krembriule. Apie krembriule kada nors kitą kartą, o dabar puode užkaičiame stiklinę vandens ir supilame cukrų, palikdami tik kokius 2 šaukštus. Kai vanduo užvirs ir cukrus ištirps, išspaudžiame pusės citrinos sultis, sumažiname ugnį ir paliekame lengvai kunkuliuoti. Kol verda sirupas, kurio, beje, net maišyti nereikia, plakame kiaušinius su likusiu cukrumi ir pusės apelsino sultimis. Tada užviriname grietinėlę su pienu, truputį atvėsiname, pamažu maišydami supilame į kiaušinio masę ir dar plakame.

Plakam, netingim arba pasinaudojame virtuvės kombainu. Aha, maždaug po 40 minučių, ne, ne plakimo, o sirupo virimo, jis įgauna auksinę spalvą.

Tad pasiimame formelių, indelių ir pan. ir pilame po keletą šaukštų sirupo ir paskleidžiame jį ant sienelių.

Pilame po samtelį kitą plakto kremo, o indelius statome į šilto vandens vonelę. Vonelei geriausiai tiks gili skarda.

Visą turinį grūdam į iki 180°C įkaitintą orkaitę. Kepam maždaug pusvalandį, kol kremo paviršius gražiai parus.

Nė nežinau koks šis desertas skanesnis: šiltas ar šaltas. Bet kokiu atveju, palaukime kol truputį atvės, tada uždengiame indelį lėkštele, staigiu judesiu apverčiame ir… Vualia!

Kremas švelnus, karamelė saldi. Vienas kitą papildo. Skanaus.

Ir nebijokite mirties, bet nelaukite jos.

Saldžiosios šaknelės su kumpiu

Atėjus tikroms rudeniškoms darganos, ne nuodėmė sukirsti ką nors riebesnio. Ta proga einam į turgų ir nusiperkam pigios kiaulienos. Aš pirkau nedidelį gabalą kumpio su kaulu, su oda ir su trupučiu riebalų. Bet į turgų, visų pirma, verta nueiti dėl sezono prekės – įvairių šaknelių. Salierai, morkos, pastarnokai, petražolės, griežčiai, ropės, ridikai, kaliaropės, krienai, burokėliai, burokai… o kiek dar pamiršau?

Šiandien imu tik kai kurias šaknis:

  • salierą;
  • pastarnoką;
  • morkų;
  • pankolį*;
  • svogūną;
  • keletą skiltelių česnako;
  • džiovintų slyvų;
  • kumpio gabalą;
  • pipirų, maltos kalendros, lauro ir saliero lapų – prieskoniams.

*pankolį perku Rimi, turguje nesu matęs. Nors ir kaip nemėgstu šio tinklo, būten ten pankoliai pigiausi Vilniuje.

Šakneles susipkautom kaip kam patinka, o kumpį nuplaunam, nusausinam ir kepame giliame puode, su lauro lapais, pabarstydami kalendra ir pipirais, kad gražiai apskrustų, užsidarytų poros, o mėsa būtų sultinga ir minkšta.

Tada dedame svogūno griežinėlius, kai šie suminkštės – pjaustytas morkas, salierą, pastarnoką, pilame stiklinę kitą vandens arba balto vyno, jei negaila, uždengiam ir paliekam pusvalandžiui ant silpnos ugnies. Netrukus ateina ir pankolio bei slyvų valanda.

Troškiname dar kokį pusvalandį, dedam kapotą česnaką ir džiovintus saliero lapus. Išjungiame viryklę, išimame kumpį ir nupjaustom nuo kaulo mėsą, kurią grąžiname į puodą. Paliekame uždengtą puodą dar dešimčiai minučių. Patiekiame su rugine duona, raugintais čiliakais ir, būtinai, su krienais. Žinoma, ir su atitinkamu gėrimu.

Skanaus. Po tokio maisto ir darganos nebaisios.